Lietuvos Respublika

VILNIUS

Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės miestas, kuriame Lugano ežero pakrančių ir Graubiundeno menininkai paliko ryškiausius pėdsakus 
Tičinietiškas Vilnius

Politine ir kultūrine prasme Vilnius buvo svarbiausias LDK centras. Europos mastu jis yra garsus ne tik tuo. Tai labai turtingas ir savitas baroko miestas, turintis nedaug analogų pasaulyje. XVII-XVIII a. čia buvo pastatyta dešimtys bažnyčių, vienuolynų ir rūmų, kurie iki šiol formuoja jo panoramą. Daugelis šių pastatų laikoma išskirtiniais baroko šedevrais, niekuo nenusileidžiančiais garsiausiems Europos baroko statiniams. Tarp tokių paminėtini Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčia Antakalnyje, Šv. Kazimiero koplyčia Vilniaus katedroje, Šv. Teresės bažnyčia prie Aušros vartų ir daug kitų.

Lugano ežero pakrančių menininkai padarė milžinišką įtaką LDK sostinės kūrimui ir savitam Vilniaus baroko architektūriniam stiliui. Per daugiau nei 200 metų trukusį laikotarpį jie projektavo, statė ir dekoravo arti dvidešimties pastatų. Vargu ar į šiaurę nuo Alpių mes rastume kitą tokį miestą, kuriame Tičino menininkų įtakos būtų tokios ryškios.

Menas judėjo ne tik iš Tičino į Lietuvą. XX a. pradžioje Lugano miesto parke, gausiai lankomoje ir gerai matomoje vietoje, buvo pastatyta vilniečio M. Antokolskio skulptūra. Šį europinę šlovę pelniusį skulptorių Vilniuje mena kelios atminimo lentos (objekto nr. 13) ir jo vardu pavadinta senamiesčio gatvė.

 

Šv. Mykolo bažnyčia. Interjero detalės, lubų skliautai, antkapiai ir epitafijos

Martyno Ambrazo nuotraukos

1. ŠV. MYKOLO BAŽNYČIA.

 

Ši bažnyčia Sapiegos reiškė panašiai tą patį kaip Radviloms Nesvyžius. Tai galima pavadinti giminės panteonu, todėl buvo kreipiamas ypatingas dėmesys meniniams sprendimams. Manoma, kad architektais galėjo būti Anoniminiai graubiundeniečiai (XVI-XVII a. sandūra). Jų skiriamasis braižas – specifiškai dekoruoti lubų skliautai.

 

Bažnyčioje eksponuojami Sapiegų giminės antkapiai ir epitafijos. Remiantis hipotezėmis, XVII a pirmojoje pusėje Leono Sapiegos antkapį sukūrė S. Sala (Luganas). Tai didžiausias iki mūsų dienų išlikęs LDK žemėse sukurtas antkapis. Jono Stanislovo Sapiegos - Dž. B. Falkonis (Rovijus). Šis yra ypatingas tuo, kad sukonstruotas ant tikrų durų – perėjimo į kitą pasaulį metafora. Tai pirmas toks sprendimas Lenkijos-Lietuvos žemėse. Kristupo Sapiegos epitafiją ir žemutinę pagrindinio altoriaus dalį sukūrė S. Sala (Luganas) su A. Kasteliu (Luganas, Šv. Karlo bažnyčia) arba broliai Kostantė ir Džovanis Džakomas Tenkala (Bisonė).

 

Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčia

Martyno Ambrazo nuotrauka

2. ŠV. PETRO IR PAULIAUS BAŽNYČIA (XVII a. antra pusė).

Architektas J. Zaoras (Soaca). Stiuko skulptūras sukūrė Dž. P. Pertis (Mudžas) ir Dž. M. Galis (Morbio Inferiorė).

PLAČIAU APIE ŠV. PETRO IR PAULIAUS BAŽNYČIĄ

 

Žemutinės pilies fragmentas

3. ŽEMUTINĖ PILIS IR VALDOVŲ RŪMAI.

 

XVI a. VII dešimtmetyje čia dirbo trys Kantonių giminės mūrininkai ir meistrai - Domenikas, Džakomas ir Džovanis (Melanas). Jiems talkino du Grepių giminės atstovai - Džakomas ir Pjetras Antonijus (Kazlanas). Kartu buvo dar du graubiundeniečiai - Pjetras (iš Sondrijaus) ir Džovanis (iš Pjuro) (Valtelina ir Valkjavena). XVII a. pirmoje pusėje Valdovų rūmų fasadą kūrė ir kitus vidaus bei išorės dekoro darbus atliko broliai Kostantė ir Džovanis Džakomas Tenkala (Bisonė).

PLAČIAU APIE ŽEMUTINĘ PILĮ IR VALDOVŲ RŪMUS

Martyno Ambrazo nuotrauka

 

Švč. Jėzaus širdies bažnyčia

4. ŠVČ. JĖZAUS ŠIRDIES BAŽNYČIA (XVIII a.).

 

Vizitiečių ordino vienuolyne, kurio ribose buvo ši bažnyčia, buvo auklėjamos mergaitės. XIX a. pabaigoje visas kompleksas buvo perimtas stačiatikių: buvo nugriauta šalia stovėjusi keturkampė varpinė, modifikuotas vidaus ir išorės dekoras. Po Antrojo Pasaulinio karo pastatuose įrengtas kalėjimas. Nors bažnyčia nenugriauta, tačiau interjeras suniokotas, pastatai apleisti iki dabar.

1729 m. pradėta statyti ir 1756 m. konsekruota Vizitiečių ordino bažnyčia. Per tokį ilgą laikotarpį buvo įsitraukę įvairių tautybių architektai. Panašu, kad paskutinius akcentus sudėliojo J.K. Glaubicas. Lugano ežero pakrančių menininkai čia galėjo darbuotis pradiniame statybų etape ir nulėmė pastato novatorišką išvaizdą.

Kaip spėja M. Karpowicz, projektą galėjo sukurti K. A. Bajis. Pastebėtos analogijos tarp Vilniaus vizitiečių ir jo gimtosios bažnyčios Maljaze, be to, jis buvo ką tik pastatęs panašaus kryžiaus formos vizitiečių bažnyčias Lenkijoje. Maždaug 1741 m. projektas galėjo būti pakoreguotas G. A. Longio (Vidžu). Tokia hipotezė paremta novatorišku architektūriniu sprendimu (nišos sienose, banguojantis fasadas, žaismingos linijos), kurį tame laikotarpyje galėjo suformuluoti tik šie išskirtiniai visoje Lenkijoje-Lietuvoje asmenys, dirbę prie karaliaus dvaro Varšuvoje. 

Yra dar vienas pasakojimas. Šaltinių duomenimis, pradiniame statybų etape, apie 1730 m., darbavosi architektas D. Fontana (Mendrizijus). Įrašas Vilniaus miesto savivaldos aktuose rodytų, jog vizitiečių bažnyčios statybose dalyvavo ir iš Varšuvos atvykęs Domeniko brolis Džuzepė Džakomas. Vizitiečių bažnyčios statyboje Džuzepė Džakomas galėjo atlikti projektuotojo vaidmenį, o Domenikas – statybos vadovo arba techninių darbų vykdytojo pareigas.

Visi paminėti Lugano ežero pakrančių menininkai gerai vienas kitą pažinojo ir buvo susieti neformaliais ryšiais. Nėra nuostabu, jei jie visi tikrai dalyvavo projektuojant ir statant šią bažnyčią.

Martyno Ambrazo nuotraukos

 

Samuelio Paco epitafija. Martyno Ambrazo nuotrauka

5. VILNIAUS KATEDRA – EPITAFIJA.
 

S. Paco epitafija (XVII a. pirma pusė), spėjami kūrėjai - Kostantė ir Džovanis Džakomas Tenkala (Bisonė).

1642-1643 m. Dž. Dž Tenkala sukūrė Stanislovo Kiškos ir Martyno Žagielo epitafijas. XVIII a. pabaigoje perstatant katedrą, jos buvo sunaikintos. Sunaikintas buvo ir pagrindinis altorius, kuris siejamas su K. Tenkala.

 

Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčia

Martyno Ambrazo nuotrauka

6. ŠV. KAZIMIERO KOPLYČIA VILNIAUS KATEDROJE.

 

Architektai (XVII a. 3-4 dešimtmečiai): M. Kastelis (Melidė) ir Kostantė Tenkala (Bisonė). Numanomi dekoruotojai XVII a. 3-4 dešimtmečiais: Džovanis Džakomas Tenkala (Bisonė), A. Kastelis (Luganas, Šv. Karlo bažnyčia), S. Sala (Luganas) ir Dž. B. Trevanas (Luganas-Trevanas). XVII a. pabaigoje koplyčios kupolą ir altorių stiuku dekoravo Dž. P. Pertis (Mudžas).

PLAČIAU APIE ŠV. KAZIMIERO KOPLYČIĄ

 

Sapiegų rūmai. Fasado  detalės. Nuotraukos darytos prieš rūmų rekonstrukciją

Martyno Ambrazo nuotraukos

7. SAPIEGŲ RŪMAI (XVII a. pabaiga).
 

Manoma, kad Dž. P. Pertis (Mudžas) suprojektavo ir vadovavo Sapiegų rūmų Antakalnyje statyboms 1689-1697 m., bei įrengė milžinišką parką. Žinoma, kad jis sukūrė stiuko dekoracijas jų viduje. Nors šiandien jie yra pačiame Vilniaus centre, prestižiniame rajone, tačiau ilgą laiką stovėjo apleisti.

1738-1740 m. Dž. Fontana (Mendrizijus) rūmų viduje atliko perstatymo ir atnaujinimo darbus.

 

Sluškų rūmai

Martyno Ambrazo nuotraukos

8. SLUŠKŲ RŪMAI (XVII a. pabaiga).
 

Architektūros darbams vadovavo ir rūmus dekoravo Dž. P. Pertis (Mudžas). Išliko tik stiuko dekoras virš pagrindinio įėjimo. Apie 1740 m. Dž. Fontana (Mendrizijus) perstatinėjo rūmus naujiesiems šeimininkams pijorams.

 

Trinitorių bažnyčia. Bendras išorės vaizdas. Stiuko dekoras viduje ir išorėje.

Martyno Ambrazo nuotraukos

9. TRINITORIŲ VIEŠPATIES JĖZAUS BAŽNYČIA IR VIENUOLYNAS (XVII-XVIII a. sandūra).
 

Dž. P. Perti (Mudžas) buvo vienas iš kelių architektų į Lietuvą pernešusių vieno garsiausių visų laikų tičiniečių F. Borominio (1599-1667) idėjas. Pastarojo suprojektuota S. Ivo alla Sapienza bažnyčia Romoje tapo pavyzdžiu Dž. P. Perčio dekoruotai Trinitorių bažnyčiai Vilniaus Antakalnio priemiestyje. Šios šventovės interjero dekoras stebėtinai panašus į G. L. Berninio šedevrą S. Andrea al Quirinale.

 

Šv. Teresės bažnyčia

Martyno Ambrazo nuotraukos

10. ŠV. TERESĖS BAŽNYČIA (XVII a.).
 

Fasadas - K. Tenkala (Bisonė). XVII a. pabaigoje bažnyčios restauravimo darbus, manoma, atliko P. Putinis (Albogazijus)

 

Radvilų rūmai

11. RADVILŲ RŪMAI (XVII a. pirma pusė).
 

Spėjamas architektas K. Tenkala (Bisonė). Tai būtų didžiausias šio Tičino architekto, Lietuvoje praleidusio porą dešimtmečių, projektas LDK teritorijoje.

Autentiškų fasado detalių išlikę tik viename rūmų sparne.

Martyno Ambrazo nuotraukos

 

Švč. Trejybės bažnyčia. Naruševičiūtės antkapio fragmentas

Martyno Ambrazo nuotraukos

12. ŠVČ. TREJYBĖS BAŽNYČIA.
 

Spėjamas rokoko stiliaus bokštelių architektas (XVIII a.) - A. Paraka (Kastelo Valsolda). B. Naruševičiūtės-Tiškevičienės antkapio (XVII a. pirma pusė) spėjami skulptoriai - S. Sala (Luganas) su A. Kasteliu (Luganas, Šv. Karlo bažnyčia) arba Kostantė Tenkala su Džovaniu Džakomu Tenkala (Bisonė).

PLAČIAU APIE ŠVČ. TREJYBĖS BAŽNYČIĄ

 

Didžioji g. 25 - namas, kuriame apsistodavo M. Antokolskis, kai grįždavo iš kelionių ir darbų Europoje

Martyno Ambrazo nuotraukos

13. M. ANTOKOLSKIO namas.

XX a. pradžioje ant šio namo buvo prikalta klaidingai informuojanti lenta, jog čia gimė garsusis skulptorius M. Antokolskis, sukūręs Lugano miesto parke stovinčią “Mirštančio Sokrato” skulptūrą.

Iš tikrųjų, jis gimė kitoje Vilniaus senamiesčio vietoje (Subačiaus gatvėje, namas neišlikęs). Tačiau, šiame Didžiosios g. name gyveno jo šeima ir jis čia praleisdavo daug laiko, kai atostogoms grįždavo iš vakarų Europos.

 

Pacų rūmai

Martyno Ambrazo nuotraukos

14. PACŲ RŪMAI (XVII a. antra pusė).
 

Dekoratorius Dž. P. Pertis (Mudžas), o architektas J. Zaoras (Soaca). Užsakovas buvo Mykolas Pacas. Dėl daugybės perstatymų, iki mūsų dienų autentiškų XVII-XVIII a. sandūros detalių yra likę nedaug.

PLAČIAU APIE PACŲ RŪMUS

 

Šv. Kazimiero bažnyčia

Martyno Ambrazo nuotraukos

15. ŠV. KAZIMIERO JĖZUITŲ BAŽNYČIA (XVII a. pradžia).
 

Vienas iš architektų buvo J. Pranckovičius. Manoma, kad šis Dž. M. Bernardonio (Luganas–Sorengas) mokinys projektavo pagal savo mokytojo brėžinius. Gali būti jog pats Dž. M. Bernardonis sukūrė bažnyčios projektą. Bažnyčia pastatyta 1604-1618 m. XVIII a. bažnyčios fasadas buvo perstatytas, sukuriant modernesnę rokoko išvaizdą. Atitinkamai buvo pakeistos ir vidaus dekoracijos. Taigi, šiandien iš XVII a. pradžios tėra išlikęs bažnyčios išplanavimas, kuris yra toks pat kaip Il Gesù bažnyčios Romoje. Be to, ši bažnyčia pagal savo tūrį yra pati didžiausia Vilniuje ir viena didžiausių visoje LDK teritorijoje. XVIII a. viduryje prabangiai perstatytas kupolas, ant kurio viršaus uždėta Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio kepurė - vienas iš LDK valstybingumo simbolių.

 

Trinapolio Švč. Trejybės bažnyčia

Martyno Ambrazo nuotraukos

16. TRINAPOLIO TRINITORIŲ ŠVČ. TREJYBĖS BAŽNYČIA (XVII-XVIII a. sandūra).
 

Spėjamas architektas Dž. P. Pertis (Mudžas). Tiesa, naujausia literatūra neigia bet kokį šio Tičino menininko dalyvavimą. Įdomu, kad viduje bažnyčia yra ovalo plano, pagal garsiojo Romos architekto, kilusio nuo Lugano ežero pakrančių, F. Borominio S. Carlo alle Quattro fontane pavyzdį.

 

Misionierių Švč. Mergelės Marijos žengimo į dangų bažnyčia

Martyno Ambrazo nuotraukos

17. MISIONIERIŲ ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS ŽENGIMO Į DANGŲ BAŽNYČIA.
 

Spėjamas XVIII a. rekonstrukcijos autorius A. Paraka (Kastelo Valsolda). Tuomet buvo pastatyti bokštai ir pristatytas tambūras.

 

Namai Tilto g. nr. 1-2

Martyno Ambrazo nuotraukos

18. NAMAI TILTO G. NR. 1-2 (XVIII a.).

Džuzepės Fontanos (Mendrizijus) ankstyvajam laikotarpiui priskiriami du namai (raudonais stogais) pačiame Vilniaus centre, Tilto gatvėje. Nepaisant to, jog Vilnius buvo didžiausias ir svarbiausias valstybės miestas, net XVIII a. jame netrūko vienaaukščių pastatų, vienas nuo kito atskirtų didžiuliais žaliaisiais plotais. Ne išimtis ir šie du bajoriški namai, pastatyti visiškai šalia Vilniaus Katedros aikštės (pastaroji matosi tolumoje).

 

Augustinų Švč. Mergelės Ramintojos bažnyčia

Martyno Ambrazo nuotraukos

19. AUGUSTINŲ ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS RAMINTOJOS BAŽNYČIA.
 

Bažnyčia pastatyta 1756-1768 m. laikotarpyje. M. Karpowicz spėjama, kad XVIII a. vidurio rokoko stiliaus bokšto projektuotojas buvo A. Paraka (Kastelo Valsolda). Pagal kitas hipotezes, šiuo metu plintančias Lietuvoje, tai buvo iš Romos atvykęs Gėtanas Kjaveris (1689-1770). Tarp jo darbų yra Katedra Drezdene ir Karalių rūmų sparnas Varšuvoje.

 

P. Veselovskio antkapis

Martyno Ambrazo nuotraukos

20. BERNARDINŲ BAŽNYČIA. P. Veselovskio antkapis (XVII a. pirma pusė).
 

Spėjami skulptoriai Kostantė Tenkala ir Džovanis Džakomas Tenkala (Bisonė). Ši M. Matušakaitės hipotezė sunkiai tikėtina, nes braižas skiriasi nuo kitų Tenkaloms priskiriamų skulptūrų.

 

Bazilijonų vartai

Martyno Ambrazo nuotrauka

21. BAZILIJONŲ VARTAI (XVIII a. vid.).
 

Lietuvoje įsitvirtinusi nuomonė, kad šių vartų architektu buvo vokietis (austras) J. Glaubicas. Tačiau tai nėra pagrįsta jokiais šaltiniais. M. Karpowicz spėja, kad tikruoju architektu buvo A. Paraka (Kastelo Valsolda). Banguotos pastato formos labiau atitinka šiaurės Italijos ir Tičino, o ne vidurio-rytų Europos daug santūresnes vokiškąsias.

PLAČIAU APIE BAZILIJONŲ VARTUS

MECENATAS

Michaelson boutique hotel Klaipėdoje

RĖMĖJAS

Kelionių organizatorius Litaura

PARTNERIS

Mendrizijaus (Tičinas, Šveicarija) patricijai