Pietinė Šveicarija (Tičinas) – Lugano ežero pakrantės

ROVIJUS

Rovio

XVII a. pirmos pusės Lenkijos-Lietuvos skulptoriaus, kurio sukurtas formas imitavo

XVIII a. pabaigoje, gimtinė

Parapinė Rovijaus bažnyčia. Kaip įprasta Tičine, bažnyčios yra perstatinėjamos šimtus metų, pridedant naujus elementus, arba modifikuojant senuosius. Šiuo atveju, į akis krenta 1996-1997 m. žymaus krašto architekto T. Karlonio (Carloni) sukurtas fasadas, o varpinė palikta sena. 

Martyno Ambrazo nuotraukos

Nedidelis, aukštai kalno šlaite esantis miestelis, turintis apie 700 gyventojų (XVII a. jų būta vos 100). Panašiai kaip kitos Lugano ežero pakrantės gyvenvietės - tai dar vienas žymių menininkų giminių lizdas. Miestelyje, šiandien tapusiame kurortiniu centru, daug prabangiai dekoruotų jiems priklausiusių namų. Ši gyvenvietė taip pat žinoma savo antikiniu palikimu - šeši fontanai įrengti perdirbus senovės Romos laikų sarkofagus. Vakarinėje dalyje, ant kalvelės, stovi nedidelė XI a. pirmosios pusės S. Vigilio bažnytėlė. Architektūros ir tapybos požiūriu - tai svarbiausias romaninis statinys Tičine.

Spėjama, kad Lietuvoje galėjo dirbti dar vienas iš Rovijaus kilęs menininkas - Džovanis Batista Falkonis. Jis buvo pats žymiausias XVII a. pirmosios pusės Lenkijos-Lietuvos skulptorius ir stiuko dekoratorius, tokią šlovę pelnęs dėl ypač išvystyto ornamentų meno. Padarė tokią didelę įtaką, kad jo sukurtos dekoracijos buvo imituojamos net XVIII a. aštuntame dešimtmetyje. Lenkijoje pradėjo dirbti apie 1630 m., o paskutinį savo darbą Liubline datavo 1658 m. Be perstojo važinėdamas po šalį dirbo valdovui ir tokiems didikams kaip Liubomirskiai, Jerzy Osolinskis, Janas Zamoiskis ir Aleksandras Konecpolskis. Jo darbų yra Krokuvoje, Zamoščėje, Liubline ir kitose Lenkijos vietovėse. Palyginęs su jais, M. Karpowicz mano, kad Dž. B. Falkonis Vilniuje Šv. Mykolo bažnyčioje sukūrė marmurinį Jono Stanislovo Sapiegos antkapį (apie 1640 m.).

Gali būti, jog pačiam skulptoriui nereikėjo vykti į Lietuvą - galėjo jį pagaminti savo dirbtuvėse Lenkijoje, kur visą laiką gyveno. Antkapis sukurtas taip, jog durys iš bažnyčios į zakristiją tampą jo dalimi. Tai barokui būdinga aliuzija į perėjimą iš žemiškojo į dangiškąjį pasaulį. Daugiau panašių paminklų LDK teritorijoje neišliko. Toks sprendimas labai ankstyvas, turbūt pirmasis, bendrame vidurio-rytų Europos kontekste.

 
 

Santo Galio stiuko lipdiniai - centre esančio Švč. Mergelės Marijos paveikslo įrėminimas - S. Maria Assunta koplytėlėje. Rūsčio Kamuntavičiaus nuotrauka

Pagal vieną iš hipotezių, iš Rovijaus galėjo kilti Džovanis Marija Galis (Morbio inferiore) - vienas iš Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčios Vilniuje stiuko dekoruotojų. Galių giminę šiame miestelyje mena XVII a. S. Maria Assunta koplytėlė ant kantono kelio. 1657 m. Santas Galis (Santo Galli, m. 1670), neaišku kokiais giminystės ryšiais susijęs su Vilniuje dirbusiuoju, stiuko lipdiniais dekoravo bažnyčios interjerą - Šv. Mergelės Marijos paveikslo rėmus ir presbiterijos lubas.

MECENATAS

Michaelson boutique hotel Klaipėdoje

RĖMĖJAS

Kelionių organizatorius Litaura

PARTNERIS

Mendrizijaus (Tičinas, Šveicarija) patricijai