Kelis tūkstančius metų - nuo Antikos iki XIX a. - Roma buvo Europos kultūros lopšys. Vakarų pasaulio intelektualai, menininkai ir politikai vykdavo čia semtis patirties, idėjų ir įkvėpimo. Tičino, Lombardijos ir Lugano ežero pakrančių menininkų įtaka Romos meno ir architektūros raidai buvo labai didelė, ypač Renesanso ir Baroko epochose. Būtent tuo metu - XVI-XVIII a. - jie išgyveno savo aukso laikus: brangiausiai apmokamus užsakymus gaudavo beveik kiekviename Europos kampelyje, o Romoje jų pozicijos buvo ypač stiprios.

​

Kai kurie šių menininkų Lietuvoje sukurti objektai yra tiesiogiai susiję su jų arba jų kraštiečių darbais Romoje. Labiausiai išsiskiria du - Šv. Kazimiero koplyčia Vilniaus katedroje ir Pažaislio kamaldulių bažnyčia, šiandien esanti Kauno pakraštyje. Vilniaus Šv. Kazimiero koplyčios statybas 1623-1636 m. finansavo Lenkijos-Lietuvos valdovai Zigmantas ir Vladislovas Vazos. Norėdami sukurti prabangiausią jų dinastijos ryšius su Jogailaičių dinastiją simbolizuojančią koplyčią, tiesiai iš Romos pasikvietė architektą M. Kastelį (Melidė), kuris į darbus įtraukė didelę grupę tautiečių. Žymiausias tarp jų buvo sūnėnas, irgi iš Romos atvykęs, K. Tenkala (Bisonė). Prieš atvykdami į Vilnių abu jie kartu su įtakingiausiais to meto architektais (irgi tičiniečiais) - D. Fontana ir K. Madernu - kūrė baroko avangardą Romoje (S. Andrea della Valle, Šv. Petro bazilika, S. Maria Maggiore).

​

Pažaislio kamaldulių bažnyčios architektai - I. Afaitatis ir P. Putinis (Albogazijus) - irgi buvo kilę nuo Lugano ežero pakrančių. Nors Romoje jie nedirbo, tačiau, manoma, kad statydami bažnyčią (pradėta 1667 m.) idėjų sėmėsi iš Romoje sukurtų Tičino menininkų darbų. Labiausiai jaučiamos vieno žymiausių visų laikų Tičino architektų - F. Borominio - įtakos. Net keli jo Romoje suprojektuoti avangardiniai pastatai turi sąsajų su Pažaisliu (S. Ivo alla Sapienza ir S. Agnese in Agone). Paminėtinas Dž. Dela Portos sukurtas SS. Trinità dei Monti fasadas, turintis akivaizdžių panašumų su Pažaislio kamaldulių bažnyčios.

 

Likusieji, šioje svetainės dalyje skirtoje Romai, minimi pastatai irgi yra gerai žinomi Europos architektūros istorijoje. Daugiausiai jie siejami su šventovėmis gudiškose LDK žemėse. Romos Il Gesù bažnyčia buvo pirmasis barokinis pastatas Europoje. Antrasis toks pastatas atsirado ne Vienoje ar Paryžiuje, bet Radvilų valdose Nesvyžiuje (XVI a. pabaiga). Pastarosios architektu buvo Romoje prie Il Gesù dirbęs jėzuitas Dž. M. Bernardonis, irgi kilęs nuo Lugano ežero pakrančių (Sorengas). Dėmesio vertas dar vienas aukščiau minėto F. Borominio suprojektuotas pastatas – S. Carlo alle Quattro Fontane. Ši šventovė tapo pavyzdžiu Vilniaus Trinapolio bažnyčiai, spėjama, projektuotai tičiniečio Dž. P. Perčio (Mudžas). Tas pats menininkas pernešė dar vienos žymios Romos bažnyčios – S. Andrea al Quirinale – formas į Vilniaus Trinitorių bažnyčios interjero dekorą. Ši Romos bažnyčia tapo pavyzdžiu Slanimo Jėzuitų šventovei, suprojektuotai P. A. Fontanos (Kastelo Valsolda). Pastarojo giminaitis amžininkas – Dž. Fontana (Mendrizijus) – produktyviausias LDK žemėse kūręs tičinietis, XVIII a. viduryje suprojektavo milžinišką Unitų katedrą Vitebske pagal savo tautiečių – iš Vidžu kilusių tėvo ir sūnaus Longių (Longhi) – pastatytą Romos SS. Ambrogio e Carlo al Corso bažnyčią. Tos pačios Romos bažnyčios fasadas tapo pavyzdžiu dar vienai Dž. Fontanos bažnyčiai, suprojektuotai Budslave.