Manoma, kad Vilniaus pakraštyje esanti Trinapolio Švč. Trejybės bažnyčia buvo statoma pagal S. Carlo alle Quattro Fontane pavyzdį. Tai neturėtų stebinti, nes abi bažnyčios priklausė tam pačiam Trinitorių ordinui. Manoma, kad šios bažnyčios architektas galėjo būti Dž. P. Pertis (Mudžas). Jis statė ir dekoravo kitą Trinitorių ordino bažnyčią, esančią Antakalnyje. Pastaroji kurta pagal F. Borominio S. Ivo della Sapienza pavyzdį. Sunku pasakyti kiek pats Dž. P. Pertis, ar jo giminaičiai dirbę kartu, galėjo prisidėti prie Trinapolio bažnyčios projektavimo ir statybų, nes pagrindiniai mūrinės šventovės statybos darbai vyko po jo mirties 1715-1722 m., o dokumentai neišlikę.

​

F. Borominio suprojektuotos išlankstytos formos ir banguojantis fasadas, kuriantys dinamiškumo įspūdį buvo imituojami daugelyje Europos šalių. Šie bruožai ypač daug pasekėjų rado XVIII a. LDK žemėse, kur buvo pastatyta šimtai Vilniaus baroko stiliaus bažnyčių, pasižymėjusių išgaubtais, įgaubtais ir visaip kitaip kraipytais, lankstytais ir banguotais fasadais ir bokštais.