Roma tarp LDK ir Tičino

S. IVO ALLA SAPIENZA

Geometrinių figūrų magija tarp Romos ir Pažaislio

S. Ivo alla Sapienza

Martyno Ambrazo nuotraukos

Romos universiteto bažnyčia - dar vienas genialaus tičiniečio F. Borominio šedevras. Suprojektavo ir statybas prižiūrėjo pats architektas 1642-1660 m. laikotarpyje. Labai neįprastų XVII a. viduriui baroko formų, su įgaubtu bebokščiu fasadu, šventovė yra integruota į La Sapienza universiteto rūmus.

Baroko menas, kuris taip mėgo simbolių ir užkoduotų reikšmių kalbą, pradedant XVII a. ketvirtuoju dešimtmečiu savo repertuarą papildė trikampiais, elipsėmis, bei įvairiomis kitomis geometrinėmis figūromis. Kiekviena iš jų turėjo savo reikšmę arba reikšmes, pavyzdžiui lygiakraštis trikampis simbolizavo Švč. Trejybę, o iš tokių trikampių sudarytos šešiakampės figūros turėjo ypač daug prasmių, nes skaičius šeši krikščioniškoje tradicijoje reiškia šešias Jėzaus Kristaus valandas praleistas ant kryžiaus prieš mirštant, šešias Dievybės savybes – galia, didybė, išmintis, meilė, pasigailėjimas ir teisingumas – bei daugybę kitų. Architektūriniuose sprendimuose pirmasis šias idėjas įkūnijo F. Borominis S. Ivo alla Sapienza bažnyčioje, kurios plane atvaizduotas apskritimas, taisyklingas šešiakampis ir šešiakampė žvaigždė. Šis pastatas tapo ypač žinomas Vakarų Europos mene ir nerasime nei vienos architektūros knygos, kuriame jis nebūtų paminėtas. Įdomiausia, kad tokius pat simbolius galima įžiūrėti ir Pažaislio kamaldulių bažnyčios išplanavime. Šis faktas pastarąją išskiria visame Europos kontekste. Belieka tik spėlioti ar tai atsitiktinis sutapimas, ar rimtas F. Borominio įtakų pasireiškimas. Jeigu buvo kopijuojama nuo pavyzdžio Romoje, tai būtų vienas pirmųjų F. Borominio formų perkėlimas už Italijos ribų, nes Pažaislis pradėtas statyti praėjus vos 7 metams po S. Ivo alla Sapienza bažnyčios pašventinimo.

Pažaislio kamaldulių ir S. Ivo alla Sapienza bažnyčių planai. Architektūros istorijos tyrinėtojas P. Žygas pastebėjo, jog abu juos vienija tos pačios geometrinės figūros - trikampiai, žvaigždės ir apskritimai. Abiem atvejais tai ypač avangardiški sprendimai to laikmečio Europoje.

S. Ivo alla Sapienza siejama su dar viena Lietuvos bažnyčia - Trinitorių Viešpaties Jėzaus Vilniuje, Antakalnyje. Ji pastatyta vieno turtingiausio to laikmečio LDK magnato K. J. Sapiegos lėšomis 1694-1717 m. Šventovės dokumentuose nurodoma, kad ji projektuota pagal S. Ivo alla Sapienza pavyzdį. Iš išorės abi bažnyčios tikrai neturi nieko bendro. Vidaus dekoracijos irgi skiriasi: Vilniuje jos daug panašesnės į S. Andrea al Quirinale bažnyčios. Tačiau vidaus išplanavimas abiem atvejais - Vilniaus Trinitorių ir Romos S. Ivo alla Sapienza - yra centrinis (šešiakampio Romoje ir aštuonkampio Vilniuje formos), be to, kupolas kyla tiesiai nuo sienų t.y. jis dengia visą bažnyčios plotą, o ne dalį jo, kaip buvo įprasta. Tai dar vienas inovatyvus F. Borominio architektūrinis sprendimas. Beje, ši Vilniaus bažnyčia pradžioje taip pat buvo suprojektuota kaip bebokštė, o fasado bokštai ir prieangis buvo pastatyti tik XVIII a. 2-oje pusėje.

Pagrindinis Vilniaus Trinitorių bažnyčios dekoruotojas yra Dž. P. Pertis (Mudžas). Gali būti, kad jis prisidėjo ir prie bažnyčios projektavimo. Tai vienas žymiausių epochos stiuko lipdytojų Europoje, kilęs iš garsios stiuko lipdytojų giminės, žinomos Čekijoje ir Lenkijoje. Į Lietuvą atvyko XVIII a. 8 dešimtmetyje ir dirbo turtingiausiems LDK didikams - Pacams bei Sapiegoms. Nėra duomenų, kad jis būtų lankęsis Romoje ir matęs S. Ivo alla Sapienza bažnyčią. Labiausiai tikėtina, kad projektai buvo atsiųsti iš Romos, kas tai epochai buvo įprasta. Vilniaus Trinitorių bažnyčia priklausė Trinitorių ordinui, o jo centrinės buveinės Romoje (S. Carlo alle Quattro Fontane) architektu buvo F. Borominis, taigi, visai logiška, kad jie naudojosi šio tičiniečio sukurtais projektais.

MECENATAS

Michaelson boutique hotel Klaipėdoje

RĖMĖJAS

Kelionių organizatorius Litaura

PARTNERIS

Mendrizijaus (Tičinas, Šveicarija) patricijai