Roma tarp LDK ir Tičino

S. AGNESE IN AGONE

Vienalaikis baroko avangardas Romoje ir Pažaislyje

S. Agnese in Agone

Martyno Ambrazo nuotraukos

S. Agnese in Agone bažnyčia yra vienoje pagrindinių Romos aikščių - Piazza Navona. Romos imperijos laikais šioje vietoje buvo didžiulis stadionas, talpindavęs apie 30.000 žiūrovų. Baroko laikais jo liekanos perstatytos į jaukią erdvę, kuri šiandien yra tapusi turistų pamėgta vieta. Čia nuolat vyksta renginiai, o dešimtys tapytojų nuolat pardavinėja savo paveikslus. Aikštėje yra kelios bažnyčios, tačiau pasaulinį garsą yra pelniusi tik S. Agnese in Agone. Ši šventovė pastatyta mergelės Agnietės (itališkai Agnese) garbei, nukankintos dar Romos imperijos laikais. Jau viduramžiais toje vietoje stovėjo nedidelė bažnytėlė, kuri iš esmės perstatyta XVII a.

Bažnyčios statybų iniciatorius buvo popiežius Inocentas X (tikras vardas G. B. Pamphili, 1574-1655). Šią šventovę jis siekė paversti savo mauzoliejumi ir tai yra pirmasis panašumas su Pažaislio kamaldulių bažnyčia. Pastarosios fundatorius K. Z. Pacas irgi statėsi mauzoliejų. Abu pasiekė savo tikslą ir tapo palaidoti ten kur pageidavo. Tačiau yra vienas esminis skirtumas. Popiežiaus kapas yra įrengtas tiesiai virš durų bažnyčios viduje. Jį puošia skulptūros. Lietuvis magnatas pasirinko nepalyginamai kuklesnę vietą - po durimis, įrengiant tik marmurinę atminimo lentą įmontuotą grindyse. Visi įeinantys į bažnyčią, štai jau daugiau nei tris šimtus metų mindo jo kapą. Toks žingsnis simbolizavo baroko epochai būdingą nusižeminimą ir susimenkinimą.

 

Inocentas X rūpintis S. Agnese in Agone statybomis pradėjo 1651 m. Pradžioje darbavosi popiežiškasis architektas Karlo Rainaldis, tačiau po poros metų jį pakeitė tičinietis F. Borominis. Pastarasis gerokai pakeitė pradinį projektą įvesdamas pagrindines inovacijas, pelniusias šiai šventovei pasaulinį garsą: į vidų įgaubtą fasadą su dviem bokštais šonuose. Dėl konflikto su užsakovais, F. Borominis 1657 m. turėjo pasitraukti nebaigęs darbų. Manoma, kad tais metais jau buvo pastatyta centrinė fasado dalis, tačiau nebuvo užbaigtas kupolas, nebuvo ir šoninių bokštų. Statybas perėmė kiti architektai, tarp kurių garsiausias Dž. L. Berninis. Nepaisant to, šioje statybų fazėje F. Borominio projektas buvo modifikuojamas tik minimaliai. Dėl šios priežasties, S. Agnese in Agone bažnyčia laikoma būtent šio tičiniečio kūriniu. Darbai buvo užbaigti 1672 m.

Martyno Ambrazo nuotraukos

Nors bažnyčios su į vidų įgaubtais fasadais pasitaikydavo ir anksčiau, tačiau tradiciškai yra laikoma, kad F. Borromini tobuliausiai išplėtojo šią idėją. Pažaislio kamaldulių bažnyčia irgi turi į vidų įgaubtą fasadą. Ji pradėta statyti 1667 m. t.y. tuomet kai S. Agnese in Agone dar nebuvo galutinai užbaigta. Diskutuojama, ar Pažaislyje dirbęs architektas žinojo apie F. Borominio statybas Romoje, o gal jis pats sugalvojo tokį avangardišką fasado išplanavimą? Taigi lieka neaišku, kuris nuo Lugano ežero pakrančių gimęs architektas - Romoje ar Pažaislyje dirbęs - buvo pirmasis tokio tipo įgaubto fasado atradėjas. Šios formos netrukus išplis visame Vakarų pasaulyje ir bus kuriami per visą XVIII a.

Kodėl F. Borominio sukurtas įgaubtas S. Agnese in Agone fasadas Europos meno istorijoje laikomas revoliuciniu? Tam yra bent kelios priežastys. Pirma, toks sprendimas atitiko svarbiausią viso baroko meno idėją - vaizduoti kaip galima prabangesnes ir įmantresnes formas. Toks siekis susiformavo XVI a. vykstant aršioms kovoms tarp protestantų ir katalikų. Pirmieji sąmoningai vengė bet kokių bažnyčių dekoracijų ir prabangos. Tuo tarpu katalikai pasielgė priešingai: naujai sukurtas baroko stilius buvo nukreiptas į tikinčiuosius, kad savo netikėtomis, bet gražiomis formomis juos stebintų ir keltų susižavėjimą. Tokios bažnyčios reikalavo milžiniškų investicijų ir virto tikromis meno galerijomis, o neretai ir architektūros šedevrais. Antroji įgaubto fasado inovacija susijusi su tuo, jog į priekį “išstūmus“ bokštus ir nuėmus viršutinę fasado dalį daug geriau tapo matomas bažnyčios kupolas. Palyginimui, žiūrint į daugelį kupolinių bažnyčių kupolas nėra matomas (galima palyginti su Il Gesù). Be to, fasadas tokioje bažnyčioje nebėra plokščias, bet susideda lyg iš trijų lygmenų - bokštų, fasado ir kupolo, tokiu būdu bendrą vaizdą padarant erdvesniu, gerokai prabangesniu ir dinamiškesniu.

Galima paminėti dar vieną abiejų bažnyčių panašumą – tai centrinis planas. S. Agnese in Agone yra aštuonkampio, o Pažaislio kamaldulių - šešiakampio formos. Abu šie sprendimai ne dažnai pasitaiko baroko epochoje, kur vyravo lotyniško kryžiaus planas. Svarbu pastebėti, jog Pažaislyje pasirinktas šešiakampis yra daug retesnis nei aštuonkampiai, nes ant tokio uždėti kupolą techniškai yra daug sudėtingiau. Dėl šios priežasties šešiakampio išplanavimo kupolinių bažnyčių Europoje nėra daug. Toks planas Europoje pasitaiko tik statant mažesnes koplyčias.

MECENATAS

Michaelson boutique hotel Klaipėdoje

RĖMĖJAS

Kelionių organizatorius Litaura

PARTNERIS

Mendrizijaus (Tičinas, Šveicarija) patricijai