LIETUVA - TIČINAS
500 metų bendros istorijos: vietovės, žmonės ir menas
tarp Didžiosios kunigaikštystės ir Šveicarijos
Baltarusijos Respublika
Vitebskas
Rusakalbių stačiatikių dominuojamas miestas, kuriame gausus Tičino kilmės architekto palikimas XIX-XX a. buvo sunaikintas, o XXI a. pradžioje A. Lukašenkos ir V. Putino pastangomis dalinai atkurtas
1797 m. Vitebsko žemėlapis ir pagrindinių šiandienos gatvių tinklas.
XX a. didžioji dalis senojo, LDK laikus menančio miesto buvo sugriauta. Raudonomis žvaigždėmis pažymėtų pastatų nėra. Mėlynais šešiakampiais apvestieji irgi buvo nugriauti, tačiau XXI a. pradžioje atstatyti. Tik XVIII a. statytos Rotušės pastatas nebuvo griaunamas. Čia esančioje nuotraukoje (iš kairės į dešinę): Unitų Švč. M. Marijos Dangun Ėmimo ir Šv. Juozapato katedra (A); unitų parapinė Kristaus Prisikėlimo cerkvė (B); Rotušė (X).
Džuzepės Fontanos (Mendrizijus) šaltiniais patvirtinti arba tyrinėtojų jam priskiriami (pažymėti žvaigždute*) kūriniai Vitebske:
A. Unitų Švč. M. Marijos Dangun Ėmimo ir Šv. Juozapato katedra ir greta esantis Bazilijonų vienuolynas (1745-1781; nugriauta 1938; atstatyta apie 2010);
B. *Unitų parapinė Kristaus Prisikėlimo (dar vadinama "Rinkos aikštės") cerkvė (1768-1772; nugriauta 1938; atstatyta apie 2008);
C. Pijorų bažnyčia ir kolegija (1753-1762; nugriauta 1930);
D. Bernardinų Šv. Antano bažnyčia ir vienuolynas (1742-1762; nugriauta 1956);
E. Parapinė Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčia (1753-1762; nugriauta 1962);
F. *Jėzuitų Šv. Juozapo bažnyčia (1716-1751; nugriauta XX a. 4 dešimtmetyje);
Dar Dž. Fontanai priskiriama medinė *Švč. Trejybės cerkvė (1761, nugriauta 1930). Ji yra toliau nuo centro, šiaurinėje miesto dalyje, todėl žemėlapyje nepavaizduota.
M. Ambrazo nuotrauka
Šiandien Vitebskas yra ketvirtas pagal dydį Baltarusijos miestas, turintis virš 300.000 gyventojų. Įkurtas X amžiuje jis visą laiką buvo svarbiu baltarusių žemių kultūriniu ir ekonominiu centru. Tokį jo statusą pirmiausiai lėmė gera geografinė padėtis - miestas išsidėstęs ant Dauguvos upės. Per šią upę ėjo svarbus prekybinis kelias iš Rusijos į Baltijos pajūrio uostos, pirmiausiai į Rygą.
Nuo pat miesto įkūrimo laikų Vitebskas buvo stačiatikiškas miestas. Katalikiškos įtakos buvo silpnos: tai buvo labiausiai į šiaurės rytus nutolusi Vilniaus vyskupijos vieta. Tik XVIII a. viduryje katalikybė tapo ryškiau matoma. Yra žinomas tik vienas iš Tičino kilęs šiame mieste dirbęs architektas - tai Dž. Fontana (Mendrizijus). Mieste jis, manoma, suprojektavo apie 7 bažnyčias ir kelis kitus pastatus. Joks kitas Tičino architektas, dirbęs LDK, nėra viename mieste suprojektavęs tiek objektų. Visi jie buvo sukurti Vilniaus baroko architektūros stiliuje ir ženkliai prisidėjo prie Vakarietiško miesto vaizdo, dominuojamo baroko bažnyčių, suformavimo.
Pati svarbiausia iš Vitebske Dž. Fontanos suprojektuotų šventovių – Unitų katedra (A), šiandien stačiatikių Soboras – buvo pastatyta vienoje gražiausių ir aukščiausių Vitebsko miesto vietų. Ji tapo vienu didžiausiu ATR sakraliniu statiniu, savo masteliu prilygstančiu didžiausioms jėzuitų bazilikoms Krokuvoje, Vilniuje ar Gardine. Įdomu, kad bazilika buvo statoma pagal Romos S. Ambrogio e Carlo al Corso pavyzdį. Šią Romos bažnyčią statė architektai, kilę iš to paties krašto kaip ir Dž. Fontana, be to, ji yra skirta Lombardijos krašto (Tičinas yra šio krašto dalis) žmonėms. Tokiu būdu Dž. Fontana perkėlė iš Romos į Vitebską su savo kraštu susijusį simbolį.
XIX a. katalikų ir unitų šventovės buvo verčiamos į stačiatikių. Sekančiame šimtmetyje – XX a. – visi Dž. Fontanos Vitebske suprojektuoti pastatai buvo nugriauti. Neįtikėtini pokyčiai įvyko po sovietų Sąjungos griūties: Unitų Kristaus Prisikėlimo cerkvė (B) atstatyta apie 2008 m., o Unitų katedra (A) apie 2010 m. Kadangi Rusija niekuomet netoleravo Unitų, suprantama, šios Vilniaus baroko stiliaus bažnyčios atstatytos kaip stačiatikių cerkvės A. Lukašenkos ir V. Putino dėka, kurie šiandien religiją traktuoja kaip vienu tautą mobilizuojančių elementų. Paradoksaliai, prieš du šimtus metų katalikiški ir europietiški Lugano ežero pakrančių architektų kurti Vilniaus baroko pastatai šiandien tapo vienu stačiatikiško "rusų pasaulio" simboliu.
XX a. pradžioje Vitebskas tapo svarbiu Vakarų civilizacijos meno centru. Labai didelę įtaką padarė amžiaus pirmoje pusėje mieste gyvavusi meno mokykla. Čia dirbo Kazimieras Malevičius, žinomas savo "juoduoju kvadratu", judėjimo UNOVIS lyderis (apie 1920 m.). Bolševikai persekiojo tokias nepriklausomas iniciatyvas. Kai kurie menininkai emigravo. Iš čia kilo Markas Šagalas – žydų kilmės menininkas, po visą pasaulį išplatinęs šio krašto spalvas ir nuotaikas. Keliaujant Dauguvos upe apačion, XX a. pradžioje – toje pačioje Vitebsko gubernijoje, – o šiandien Latvijos Daugpilio mieste, gimė ir vaikystę praleido vienas įtakingiausių XX a. menininkų Markas Rotko. Tikriausiai, galima sakyti, kad XX a. pradžioje susiformavę ir visą Vakarų pasaulio meno vystymąsi paveikę buvusių LDK žemių – Dauguvos pakrančių – menininkai savo originalumu ir brandumu prilygo kitam LDK fenomenui – Vilniaus barokui.
Suvenyras – pagal K. Malevičiaus figurėlę – Niujorko Gugenheimo muziejuje.
Buvusi Unitų Katedra (A)
Rūsčio Kamuntavičiaus nuotraukos
Buvusi Unitų Kristaus Prisikėlimo šventovė (B), dar vadinta "Rinkos aikštės"
Martyno Ambrazo nuotraukos