Tenkala, Kostantė (apie 1590 - 1646)

 

Costante Tencalla, Konstantinas Tenkala

Bisonė (Lugano ežero pakrantės)

 

Architektas ir skulptorius, vienas žymiausių Tičino menininkų kada nors dirbusių LDK, Vilniuje praleidęs apie du dešimtmečius. Iš Romos į Lietuvą atvyko dėdės, Lenkijos-Lietuvos valdovo architekto, M. Kastelio kvietimu, kur nuo 1623 m. dekoravo Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčią, o nuo 1632 m., mirus dėdei, perėmė vadovavimą statyboms. Koplyčia užbaigta 1636 m. Naujausi duomenys rodo, kad K. Tenkala galėjo vadovauti statyboms nuo pat koplyčios statymo pradžios. Egzistuoja hipotezė, jog būtent jis, o ne M. Kastelis, galėjo sukurti ir koplyčios projektą. Taigi, santykis tarp M. Kastelio ir K. Tenkalos indėlio į Šv. Kazimiero koplyčios projektavimo ir statybų vadovavimo darbus išlieka neaiškus. Jam priskiriami keli kiti bažnyčių, rūmų bei antkapių projektai. Beveik visi jie yra Vilniuje, atlikti valdovo ir didikų užsakymu. Vilniuje Kostantei talkino brolis Džovanis Džakomas Tenkala, tačiau jų bendradarbiavimo pobūdis nėra iki galo aiškus. Nuo 1639 m. beveik nuolat minimas Varšuvoje, kur buvo atsakingas už Karalių pilies rekonstrukcijos darbus, be to, trumpai dirbo Krokuvoje. Jo pėdsakų taip pat yra Ukrainoje: Lvovo Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčia ir marmuriniai interjero elementai Koniecpolskių rūmuose Podhircuose.

​

Objektai LDK teritorijoje, prie kurių sukūrimo bent dalinai prisidėjo:

Vilnius:

* Bernardinų bažnyčia (Petro Veselovskio antkapis)

* J. Radvilos rūmai
Šv. Kazimiero koplyčia (Vilniaus katedra)

** Šv. Mykolo bažnyčia (Kristupo Sapiegos epitafija)

Šv. Teresės bažnyčia (fasadas)

** Šv. Trejybės cerkvė (Barboros Naruševičiūtės-Tiškevičienės antkapis)

Vilniaus Katedra – *Samuelio Paco epitafija, didysis altorius (neišliko)

Žemutinė pilis-Valdovų rūmai

​

Paaiškinimai:

Paryškinti objektai išliko iki mūsų dienų

Jei pavadinimas parašytas normaliu šriftu - objektas neišliko

* - spėjama autorystė

** - šiandieniniai menotyrininkai nesutaria kuriam Tičino skulptoriui priskirti šį kūrinį. M. Karpowicz mano tai buvus bendru S. Salos ir A. Kastelio darbu, o M. Matušakaitė - brolių Kostantės ir Džovanio Džakomo Tenkalų.

​

Su asmeniu susijusi literatūra:​​

• Piotr Jacek Jamski, Kaplica Św. Kazimierza w wilnie i jej twórcy, LDK sakralinė dailė: atodangos ir naujieji kontekstai, Vilnius 2008, 91-112.

• Mariusz Karpowicz, Artisti ticinesi in Polonia nella prima metà del ‘600, Ticino 2002, 135-153.

• Lietuvos dailininkų žodynas, t.1: XVI-XVIII a., Vilnius 2005, 257-258.

• Marija Matušakaitė, Išėjusiems atminti: laidosena ir kapų ženklinimas LDK, Vilnius 2009, 164-180.

• Mindaugas Paknys, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos dailės ir architektūros istorija: žymiausi menininkai, Vilniaus Dailės akademijos leidykla 2009, 36-39.

• Ivano Proserpi, I Tencalla di Bissone, Lugano 1999.

• Birutė Rūta Vitkauskienė, Karaliaus Zigmanto Vazos užsakymai Vilniaus Žemutinėje pilyje, Dailė LDK miestuose: poreikiai ir užsakymai, Vilnius 2006, 46-67.

 

Projekto šaltiniai ir istoriografija