Šiaurės Italija (Lombardija) – Valsolda

Kastelo Valsolda

Castelo Valsolda

XVIII a. architektų, be kurių neįsivaizuojamas Vilniaus baroko architektūros stilius, gimtinė

Kastelo Valsolda

Martyno Ambrazo nuotraukos

Kastelo Valsolda - nedidelis namų spiečius. Jo viduje - siauros chaotiškos gatvelės, kuriose palikta vietos prasilenkti vos dviem žmonėms. Miestelis įsikūręs toje vietoje, kur kažkada buvo Valsoldos pilis. Šiandien jos nelikę nė ženklo.

Romantiškas Valsoldos miestelis yra tapęs daugybės menininkų gimtine. Miestelio pakraštyje esančioje S. Martino bažnyčioje galima pamatyti pasaulinio garso kraštiečio Paolo Paganio (1655-1716) freskų. Miestelyje veikia Paganio muziejus, kuriame kaupiama informacija apie Valsoldos meninkus. XVII-XVIII a. sandūroje iš Kastelo kilo grupė architektų, dirbusių skirtinguose LDK pusėse - Parakos dabartinės Latvijos rytuose, Vilniuje ir LDK šiaurėje, P. Fontana - dabartinei Lenkijai priklausančiame pietvakariniame LDK krašte. 

P. Fontana - LDK ir Lenkijos pasienio architektas

Architektas Paolas Fontana (1696-1765) į Lenkiją-Lietuvą pateko tradicinių Tičino menininkams būdu - jį pakvietė iš Mendrizijaus kilęs giminaitis Džuzepė Džakomas Fontana (1676-1739). Pastarasis buvo įtakingas architektas prie karaliaus dvaro Varšuvoje. Paolo 1723 m. išvyko iš Valsoldos į Lenkiją. 1726 m. įsidarbino pas Povilą Sangušką (1680-1750), LDK maršalką. Iki gyvenimo pabaigos dirbo prie įvairių šio didiko projektų Lenkijos karalystėje: Liublino krašte ir Voluinėje (dabartinė rytų Lenkija ir vakarų Ukraina). Laikomas žymiausiu tose teritorijose dirbusiu architektu.

LDK teritorijoje dirbo vos prie kelių objektų įvairioms LDK didikų giminėms: Sapiegoms, Pociejams ir kt., taip prisidurdamas prie pagrindinės savo veiklos P. Sanguškos dvare. Jam priskiriama Jėzuitų Šv. Juozapo bažnyčia Slanime (neišliko), statyta pagal Romoje esančios S. Andrea al Quirinale pavyzdį ir kažkokie darbai Lietuvos Aukštojoje prie Sapiegų rūmų (neišliko). Pats žymiausias jo kūrinys LDK žemėse - pasienio miestelio Vlodavos (šiandien Lenkijoje) Paulinų bažnyčia. Architektas dirbo nuo statybų pradžios (1741) maždaug dešimtmetį iki kol kryžius buvo užkeltas ant kupolo. Tai tipiškas Vilniaus baroko pavyzdys.

1730 m. italų architektas vedė kilmingą vietinę moterį Marianną Suffczyńską, su kuria susilaukė 4 atžalų. Du iš jų – Džovanis, tapęs kunigu, ir Džiuzepė – grįžo į tėvo gimtą Kastelo ir valdė didelį tėvo sukauptą turtą. 1749 m. architektas vedė antrą žmoną Varšuvos aristokratę Teresą Romaironi, kilusią iš Genujos, ir su ja pasitraukė dirbti į Iziaslavę (dab. Ukraina). Gyvenimo ATR metu Paulas labai daug rašė namiškiams – motinai, seserims ir svainiams. Grįždavo tėvynėn retai ir trumpam, pagrinde tam, kad sutvarkytų visus finansinius reikalus. Paulas visada ilgėjosi gimto krašto ir troško grįžti, tačiau nuolatiniai nesibaigiantys darbai to neleido. Galiausiai architektas sunkiai susirgo ir pasimirė Iziaslavėje, taip ir negrįžęs namo.

 

2015 m. ant P. Fontanos gimtojo namo Šv. Martyno gatvelėje Kastelo Valsoldoje užkalta atminimo lenta. Rašoma, kad šiame name 1696 m. spalio 28 d. gimė Paolas Antonijus Fontana, garsus Lenkijos ir Lietuvos Respublikos architektas; mirė 1765 m. Iziaslavėje, Ukrainoje. Lenta užkalta Valsoldos bendruomenės, 250-osioms jo mirties metinėms atminti. Tai vienas iš tų retų atvejų, kai šalia Lenkijos yra nurodomas, kad Lugano ežero pakrantės menininkas dirbo ir Lietuvoje. Visais kitais atvejais, tiek istoriografijoje tiek atminimo ženkluose, dažniausiai LDK yra "pradanginama" Lenkijoje.

Parakos - Latgalos ir šiaurinės LDK dalies architektai

Paraka - labai sena Valsoldos menininkų giminė. Vienas jos atstovas, Džovanis Antonijus Paraka (Giovanni Antonio Paracca, 1546-1599), kilęs iš Kastelo Valsoldos miestelio buvo žymus skulptorius Romoje. Iš to paties miestelio kilo ir architektas Antonijus Ludovikas Paraka (1722 - apie 1790) savo likimą susiejęs su LDK. 1750-1775 m. jis daugiausiai dirbo Livonijos didikams Plateriams ir Hilzenams. Jų užsakymu projektavo ir statė Latgaloje (dabartinė pietrytinė Latvijos dalis, nuo XVI a. antrosios pusės valdyta bendrai LDK ir Lenkijos karalystės), bei šiandieninės Baltarusijos vakarinėje ir šiaurinėje dalyse (daugumoje jo kūriniai neišliko). Jam priskiriamos kelios bažnyčios ir dabartinėje Lietuvos Respublikoje - Veisiejuose ir Smalvose (neišliko). M. Karpowicz mano, kad A. Paraka suprojektavo bent 4 objektus Vilniuje: Bazilijonų vartus prie Aušros vartų, greta esančios Švč. Trejybės unitų bažnyčios bokštelius, netoliese esantį Švč. Mergelės Ramintojos bažnyčios bokštą bei atliko Misionierių bažnyčios bokštų rekonstrukciją ir pristatė tambūrą. Visi šie kūriniai turi vienodą specifinį šiaurės Italijos architektams stilių ir iki šiol dalis jų buvo priskiriami vokiečiui J. K. Glaubicui, kurio braižas kiek kitoks, konservatyvesnis. Panašiai kaip Džuzepė Fontana (Mendrizijus), A. Paraka vertinamas kaip vienas žymiausių garsiosios architektūrinės Vilniaus baroko mokyklos atstovų.

A. Paraka su šeima gyveno Latgaloje - krašte iš kurio buvo kilusi jo žmona bajoraitė Malachovska. Jie susilaukė trijų sūnų, iš kurių du kovėsi kartu su Napoleonu jo žygyje į Rusiją ir žuvo 1812 m. Anūkas Ignacijus po 1863 m. sukilimo rusų deportuotas į Sibirą. Šie tragiški faktai rodo, jog A. Parakos šeima buvo tikrais LDK patriotais. Tai dar vienas, gana tipiškas, tičiniečių integracijos į LDK visuomenę pavyzdys. Kaip būdinga tų kraštų menininkams, A. Paraka pas save į Latgala pasikvietė giminaičius. Yra žinoma, kad vienas jo brolių, Domenikas Frančeskas (g. 1729), irgi buvo architektu. Latviškos architektūros knygos nurodo, kad jis suprojektavo Platerių rūmus Kraslavoje (pastatyti 1760-1791 m.). Vienas iš A. L. Parakos sūnų (vardas nežinomas) minimas kaip architektas, pakoregavęs Varaklianuose esančių Borchų rūmų (1783-1793 m.) projektą, kurių pagrindiniu architektu buvo italas V. Macotis (Mazzotti). A. L. Parakos anūkas Ignacijus buvo Pušmucovos katalikų bažnyčios, pastatytos 1852 m., architektas. Visi šie pastatai, nors kai kurie apleisti, tačiau išlikę iki mūsų dienų.

 

MECENATAS

Michaelson boutique hotel Klaipėdoje

RĖMĖJAS

Kelionių organizatorius Litaura

PARTNERIS

Mendrizijaus (Tičinas, Šveicarija) patricijai