Nuo XVI a. antrosios pusės Bialos miestas priklausė Radviloms. 1628 m. čia įkurta akademija, kuri nuo 1633 m. veikė kaip Krokuvos akademijos filija. Tai buvo antroji aukštoji mokykla LDK žemėse (po Vilniaus universiteto). Šiuo požiūriu Biala buvo svarbus LDK švietimo centras. 

​

1622 m. Radvilos mieste pasistatė tvirtovę ir rūmus. Tarp architektų yra minimas P. Negronis (Luganas). Jis buvo vienas iš emigrantų tičiniečių, XVI-XVII a. sandūroje gyvenusių Liubline (Lenkija) ir kūrusių visoje Lenkijos-Lietuvos teritorijoje. Deja, XVII a. rūmai buvo daug kartų rekonstruojami, perstatomi ir griaunami, todėl autentiškų detalių neišlikę. Šiandien toje vietoje yra didžiulis parkas ir įvairių institucijų pastatai.

​

1747-1759 m. miesto pakraštyje pastatyta unitų bazilijonų cerkvė. Architektas, manoma, buvo Paolas Fontana (Kastelo Valsolda). Dabar tai yra katalikų Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia. 1765 m. Radvilų dėka į ją perkėltos Šv. Juozapato Kuncevičiaus (1580-1623) relikvijos. Tai svarbus unitų religinis veikėjas. Juozapatas mokės stačiatikių mokykloje, 1596 m. atvyko į Vilnių mokytis pirklio amato. 1604 m. įstojo į Vilniaus Švč. Trejybės bazilijonų vienuolyną. Jis ir metropolitas V. Rutskis Rūtos dvare prie Naugarduko sukvietė bazilijonų vienuolynų kapitulą, sujungė Vilniaus, Bytenės, Žirovicų, Minsko ir Naugarduko bazilijonų vienuolynus, reorganizavo bazilijonų ordiną ir įkūrė Šv. Bazilijaus Didžiojo ordiną – Švč. Trejybės kongregaciją su centru Vilniuje – bazilijonai. Nuo 1618 m. buvo Polocko arkivyskupu. Uoliai propagavo Katalikų ir Stačiatikių bažnyčių uniją, kuriai priešinosi stačiatikiai. Nužudytas sukilusių unijai priešiškų Vitebsko gyventojų. Palaikai saugoti Polocko unitų katedroje, vėliau slapstyti įvairiose vietose, 1949 m. perkelti į Šv. Petro baziliką Romoje.