LIETUVA - TIČINAS
500 metų bendros istorijos: vietovės, žmonės ir menas
tarp Didžiosios kunigaikštystės ir Šveicarijos
Šv. Kryžiaus išaukštinimo koplyčia. Fotografija paimta iš https://vedaj.by/index.php/ru/goroda/brest/pinsk/duboj
Duboja, nedidelė vietovė šalia Pinsko, – tai labiausiai į pietryčius nutolusi LDK vieta, kurioje atsekame Lugano ežero pakrančių kūrėjų pėdsakus. Tai buvo stačiatikiškos žemės, kur istoriškai susiklostė kitokia nei LDK branduolyje kultūra ir architektūra.
Maždaug 1638 m. Radvilos šią vietovę perdavė Jėzuitų ordinui. Čia buvo įrengta rezidencija ir misijos stotis. XVIII a. pirmoje pusėje pastatytas ir iki mūsų dienų išlikęs įdomus objektas – Šv. Kryžiaus išaukštinimo koplyčia. Pastatas yra šešiakampės formos. Dažniausiai būdavo pasirenkama aštuonkampiai arba apvalūs planai. Šešiakampiai labai retai pasitaikydavo, o žymiausias ir didžiausias tokios formos statinys yra Pažaislio kamaldulių bažnyčia. Nėra aišku, kas buvo projekto autorius, tačiau sprendžiant pagal braižą, manoma, kad tai turėjo būti koks nors nuo Lugano ežero kilęs ir Lenkijoje-Lietuvoje dirbęs XVIII a. pirmosios pusės architektas. Kaip vienas iš galimų kandidatų nurodomas Radvilos Žuvelės aplinkoje buvęs Antonijus Kastelas. Su Kasteliais yra siejama Melidės vietovė. Tiesa, apie šio architekto kilmę mažai žinoma. Galima tik spėti, kad jis buvo iš to regiono.
1773 m. Jėzuitų ordinas buvo panaikintas. Duboja kartu su aplinkinėmis žemėmis netrukus perėmė Kužaneckiai – su įvairiomis Pinsko žemės pareigybėmis susijusi bajorų giminė. Čia buvo pastatyti dideli ir prabangūs rūmai, į kurių teritoriją integruota aukščiau minėta Šv. Kryžiaus išaukštinimo koplyčia.
1784 m. rudenį šią vietą aplankė į Gardino seimą vykęs karalius Augustas Stanislovas Poniatovskis. Dubojoje karalius praleido pusantros dienos. Svarbiausia buvo rugsėjo 7 d., kai buvo minimas elekcijos dvidešimtmetis. Atvykimo garbei buvo šaudoma iš armatų, pastatyta triumfo arka, surengtos prabangios vaišės. Po pietų – trumpa medžioklė ir meškos kurstymas, o vakare skambant muzikai sode surengtos iliuminacijos ir fejerverkai. Laikiną tik šiam įvykiui skirtą rezidencijos ir sodo dekoraciją suprojektavo karaliaus architektas Domenikas Merlinis (Kastelo Valsolda). Kol kas, tai vienintelis šio Valsoldos architekto žinomas darbas LDK žemėse.
Sekantį rytą, elekcijos metinės pažymėtos 100 šūvių iš armatų. Po karaliui išsakytų sveikinimų, visi patraukė į koplyčią, prieš kurią pranciškonas kunigas Arciševskis, atvykęs iš Drohičino, laikė Šv. mišias, apsuptas specialiai tam parinktais dvasininkais iš trijų skirtingų religijų. Šaudant armatoms ir skambant muzikai sudainuota Te Deum. Po ceremoninių dovanų įteikimo, karalius paliko Duboją ir išvyko į Pinską.
šis tekstas parengtas pagal: Materiały do dziejów sztuki sakralnej na ziemiach wschodnich dawnej Rzeczypospolitej, część V, t. 3: Kościoły i klasztory rzymskokatolickie dawnego województwa brzeskolitewskiego, Kraków 2016, 221-237.