Paraka, Antonijus Ludovikas (1722 - apie 1790)

Antonio Ludovico Paracca

Kastelo Valsolda (Valsolda)

 

Vienas žymiausių rokoko epochos architektų visos Europos kontekste. Kilo iš senos menininkų giminės. Džovanis Antonijus Paraka, vadintas "Valsoldiečiu" dekoravo dvi garsiąsias koplyčias seniausioje Romos bazilikoje S. Maria Maggiore. Tarp kitko, ši bazilika yra glaudžiai susijusi su Vilniaus katedra.

 

Antonijus Paraka šeima gyveno Ludzos apylinkėse, Latgaloje, krašte iš kurio buvo kilusi jo žmona bajoraitė Malachovska. 1750-1775 m. daugiausiai dirbo Livonijos didikams Plateriams ir Hilzenams. Jų užsakymu projektavo ir statė Latgaloje (dabartinė pietrytinė Latvijos dalis), šiandieninės Baltarusijos vakarinėje ir šiaurinėje dalyse. Keletas pastatų jam priskiriama LDK sostinėje bei labiau nutolusiose rytinėse ir pietinės šalies žemėse. Šaltiniai patvirtina, kad Paraka buvo vienas iš architektų, dalyvavusių Gardino atstatyme po 1753 m. gaisrų.

 

Paraka vadinamas tėvynainio G. A. Longio novatoriškos architektūros idėjų tęsėjų, kuriomis prisidėjo prie originalaus XVIII a. viduryje LDK žemėse vyravusio Vilniaus baroko architektūros stiliaus vystymo. 

 

Parakos kūryba menkai tyrinėta, o jam priskiriamų objektų šaltiniai skurdūs, arba visai neegzistuoja. Todėl sunku tiksliai nustatyti jo projektuotus pastatus. Vienas iš pačių entuziastiškiausių Parakos tyrinėtojų, M. Karpowicz, taikliai yra pastebėjęs, kad šiuo metu architektui priskiriami kūriniai yra labai nevienodi. Vieni jų labai novatoriški, pilni judrių rokoko formų, kiti – santūrūs, primenantys klasicizmą. Tai verčia manyti, kad dalis priskiriamų autorysčių yra nekorektiškos. 

A. Parakos brolis Domenikas Frančeskas (g. 1729 m.) irgi buvo architektas projektavęs ar vadovavęs statyboms Latgaloje ir Lietuvoje. Sūnus bei tėvas – abiejų vardai Domenikas, – tikriausia, irgi buvo architektais. Istorinėje literatūroje visi jie dažnai yra painiojami vienas su kitu. Anūkas Ignacijus fundavo parapinę katalikų bažnyčią Pušmucovoje.

Bažnytinės gimimo ir santuokų metrikos bei kiti Lietuvos archyvuose esantys dokumentai nemini, kad koks nors Paraka būtų gyvenęs ar bent dirbęs Vilniuje. Tai suteikia papildomą argumentą Lietuvos istorikams atmesti A. Parakai priskiriamus kūrinius LDK sostinėje.

 

Vis dėlto greta šaltiniuose minimų netiesioginių Parakos sąsajų su Vilniumi, yra dar viena smulki detalė – Vilniaus Bernardinų kapinėse esantis Izabelės Parakos (1810-1828) kapas. Neaišku, kokie šios moters ryšiai buvo su Valsoldos architektu, tačiau tokią pavardę galėjo turėti tik A. Parakos giminaičiai, nes ji labai neįprasta Lietuvoje. Tai rodo, kad vis dėlto kažkokie Parakų ryšiai su Vilniumi tikrai galėję būti.

Objektai LDK teritorijoje, prie kurių sukūrimo Antonijus Liudovikas Paraka (ir jo giminaičiai) bent dalinai prisidėjo:

Alūksta: *Jėzuitų bažnyčia (neišliko)
Asveja (Асвея): *Misionierių bažnyčia (neišliko)
Berezvečas (dab. Glubokas): *Bazilijonų bažnyčia (1970 m. nugriauta, po 2000 m. atstatyta Balstogėje, Lenkijoje)

Druja (Друя):

Dominikonų bažnyčia (neišliko)
*Sinagoga (neišliko)
*Švč. Trejybės bažnyčia ir bernardinų vienuolynas

Dusetos:

Švč. Trejybės bažnyčios bokštas

Platerių rūmai (neišliko; statybų kontrakte nurodomas Antonijaus brolis Domenikas Frančeskas)

Gardinas: *Bernardinų Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčia

Kraslava:

Platerių rūmai (Antonijaus brolis Domenikas?)

Platerių biblioteka
Misionierių bažnyčia

*Rotušės pastatas su parduotuvėmis (neišliko)

Naugardukas: *Dominikonų Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčia

Pasiene: *Dominikonų bažnyčia
Piedruja: *Švč. Mergelės Marijos bažnyčia

Smalvos: *Parapinė bažnyčia (neišliko)

Varaklianai: Borchų rūmai (Antonijaus sūnus Domenikas?)

Veisiejai: *Parapinė Šv. Jurgio bažnyčia

Vilnius:

*Augustinų Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia
*Bazilijonų vartai
*Švč. Mergelės Marijos žengimo į dangų bažnyčia (prie Misionierių vienuolyno)

*Švč. Trejybės (unitų) bažnyčia

Paaiškinimai:

Paryškinti objektai išliko iki mūsų dienų

Jei pavadinimas parašytas normaliu šriftu - objektas neišliko

* - spėjama autorystė

Su asmeniu susijusi literatūra:​
  • Rūstis Kamuntavičius, Aušra Vasiliauskienė, Stefano M. Lanza, Lugano ežero pakrančių menininkai – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės baroko kūrėjai (XVI-XVIII a.), Darbai ir dienos, t. 61, Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas 2013, 233-261.

  • Mariusz Karpowicz, Antonio Paracca. Architetto del Rococò estremo, Comune di Valsolda 2008.

  • Mariusz Karpowicz, Wileńska odmiana architektury XVIII wieku, Warszawa 2012.

  • Materiały do dziejów sztuki sakralnej na ziemiach wschodnich dawnej Rzeczypospolitej, część IV, t. 1: Kościoły i klasztory Grodna, Kraków 2012.

  • Euzebjusz Łopaciński, Nieznane dane archiwalne do historii sztuki Wilna, Prace i materiały, t. 3, Wilno, 1938-1939, 79.

  • Jerzy Paszenda, Kościół Jezuitów w Iłłukszcie, Budowle Jezuickie w Polsce XVI-XVIII w., T. 1, Kraków 1995, 25-51.

 
Projekto šaltiniai ir istoriografija

MECENATAS

Michaelson boutique hotel Klaipėdoje

RĖMĖJAS

Kelionių organizatorius Litaura

PARTNERIS

Mendrizijaus (Tičinas, Šveicarija) patricijai