Su Druja susijęs architektas A. L. Paraka (Kastelo Valsolda). Iš archyvinių dokumentų žinoma, kad A. Paraka Drujoje suprojektavo ir pastatė Dominikonų bažnyčią maždaug 1763-1773 m. laikotarpyje. Ši dvibokštė bažnyčia buvo vienu iš žymiausių garsiosios Vilniaus baroko architektūros mokyklos pavyzdžių. Ją statant buvo išsikviesti net 22 mūrininkai iš Vilniaus. Tam buvo būtina milžiniška pinigų suma, rodanti, jog Paraka buvo gerbiamas ir autoritetingas architektas. Bažnyčios tolimesnė istorija buvo liūdna. XIX a. ji perdaryta į cerkvę: rusai XIX a. dažnai perstatydavo katalikų bažnyčias į cerkves, nes laikė, jog pravoslavų religija yra vienas iš imperiją cementuojančių faktorių. Galų gale, 1909 m., ji buvo rusų susprogdinta. Akmenys ir plytos panaudoti gyvenamųjų namų statybai Drujoje.

Labiau pasisekė Bernardinų Švč. Trejybės bažnyčiai ir vienuolynui: šis kompleksas pasiekė mūsų dienas. Su juo siejami net du mus dominančio regiono menininkai. Manoma, kad 1643-1646 m. bažnyčią projektavo Antonijus Pelačinis, kilęs iš Pjuro, tuo metu priklausiusio Graubiundeno kantonui. Bažnyčios architektūrinis sprendimas yra labai artimas to architekto suprojektuotai Ležajsko Bernardinų bazilikai. XVIII a. 7 dešimtmetyje bažnyčia rekonstruota. Įrodinėjama, kad darbus atliko Paraka kartu su architektu L. Grincevičiumi. Buvo perstatyti du viršutiniai jos barokinės varpinės aukštai, kurių bruožai idealiai atitinka Parakos architektūrinį braižą, matytą netoli stovėjusioje dominikonų bažnyčioje. Jam taip pat priskiriami ir rokoko stiliaus vartai į šventovės teritoriją.

Kitoje Dauguvos upės pusėje (dabar Latgala, Latvija) yra Piedrujos miestelis, kuris LDK laikais buvo Drujos dalimi. Ten stovinti Švč. Mergelės Marijos katalikų bažnyčia irgi priskiriama Parakai (pastatyta 1757 m.).