Baltarusijos Respublika

DRUJA

Друя

Bernardinų Švč. Trejybės bažnyčia: Antonijaus Pelačinio pastatyta (XVII a.) ir Antonijaus Parakos perstatyta (XVIII a.)

Martyno Ambrazo nuotraukos

Druja šiandien nedidelis, apie 1000 gyventojų turintis miestelis. LDK laikais tai buvo svarbus ekonominis ir politinis centras. Nuo XVI a. jame stovėjo pilis, kurios teritorijoje buvo vienas iš didžiausių epochos LDK statinių – Šv. Petro cerkvė. Nuo 1611 m. miestas priklausė Sapiegoms. Tai prisidėjo prie miesto vystymo ir klestėjimo. Jis tapo vienu svarbiausių šiaurės LDK kultūros, prekybos ir amatų centru. XVII-XVIII a. mieste buvo arti dviejų dešimčių bažnyčių ir cerkvių.

Su Druja susijęs architektas A. L. Paraka (Kastelo Valsolda). Iš archyvinių dokumentų žinoma, kad A. Paraka Drujoje suprojektavo ir pastatė Dominikonų bažnyčią maždaug 1763-1773 m. laikotarpyje. Ši dvibokštė bažnyčia buvo vienu iš žymiausių garsiosios Vilniaus baroko architektūros mokyklos pavyzdžių. Ją statant buvo išsikviesti net 22 mūrininkai iš Vilniaus. Tam buvo būtina milžiniška pinigų suma, rodanti, jog Paraka buvo gerbiamas ir autoritetingas architektas. Bažnyčios tolimesnė istorija buvo liūdna. XIX a. ji perdaryta į cerkvę: rusai XIX a. dažnai perstatydavo katalikų bažnyčias į cerkves, nes laikė, jog pravoslavų religija yra vienas iš imperiją cementuojančių faktorių. Galų gale, 1909 m., ji buvo rusų susprogdinta. Akmenys ir plytos panaudoti gyvenamųjų namų statybai Drujoje.

 

Labiau pasisekė Bernardinų Švč. Trejybės bažnyčiai ir vienuolynui: šis kompleksas pasiekė mūsų dienas. Su juo siejami net du mus dominančio regiono menininkai. Manoma, kad 1643-1646 m. bažnyčią projektavo Antonijus Pelačinis, kilęs iš Pjuro, tuo metu priklausiusio Graubiundeno kantonui. Bažnyčios architektūrinis sprendimas yra labai artimas to architekto suprojektuotai Ležajsko Bernardinų bazilikai. XVIII a. 7 dešimtmetyje bažnyčia rekonstruota. Įrodinėjama, kad darbus atliko Paraka kartu su architektu L. Grincevičiumi. Buvo perstatyti du viršutiniai jos barokinės varpinės aukštai, kurių bruožai idealiai atitinka Parakos architektūrinį braižą, matytą netoli stovėjusioje dominikonų bažnyčioje. Jam taip pat priskiriami ir rokoko stiliaus vartai į šventovės teritoriją.

 

Kitoje Dauguvos upės pusėje (dabar Latgala, Latvija) yra Piedrujos miestelis, kuris LDK laikais buvo Drujos dalimi. Ten stovinti Švč. Mergelės Marijos katalikų bažnyčia irgi priskiriama Parakai (pastatyta 1757 m.).

Tai, tikriausiai, A. Parakos projektuotos Dominikonų Šv. Petro ir Pauliaus unitų bažnyčios liekanos. R. Kamuntavičiaus nuotraukos

Parakai Drujoje dar priskiriamas ištaigingos žydų sinagogos projektas. Šventovė pastatyta 1755-1756 m. Tai buvo viena ištaigingiausių ir turtingiausių krašto sinagogų. Deja, iki mūsų dienų neišliko.

Nors Lugano ežero pakrančių architektai buvo katalikais ir daugiausiai projektavo katalikų bažnyčias, tačiau imdavosi ir kitokių darbų. Sinagogą buvo kitame LDK gale – Vlodavoje – suprojektavęs Parakos kraštietis P. Fontana. Ši išliko iki mūsų dienų.

Drujos sinagogos fragmentas. Archyvinė nuotrauka

MECENATAS

Michaelson boutique hotel Klaipėdoje

RĖMĖJAS

Kelionių organizatorius Litaura

PARTNERIS

Mendrizijaus (Tičinas, Šveicarija) patricijai