Baltarusijos Respublika

GARDINAS

XVI-XVIII a. antroji LDK sostinė, ilgainiui tapusi faktiniu valstybės centru.
Gaila, didžioji dalis Lugano ežero pakrančių menininkų palikimo XIX-XX a. buvo sunaikinta
Tičinietiškas Gardinas

Gardinas - vienas didžiausių Baltarusijos miestų, turintis apie 300.000 gyventojų. Kultūrine prasme tai svarbiausias vakarų Baltarusijos miestas. Šioje šalies dalyje labiausiai puoselėjama baltarusių kalba ir senasis LDK palikimas, tuo tarpu kai šalies centre ir rytuose jaučiama didelė rusų kalbos įtaka ir sovietinio palikimo aukštinimas. Gardinas turi visoje šalyje didžiausią iš LDK laikų išlikusį senamiestį.

Gardinas visuomet buvo svarbus politinis, ekonominis ir kultūrinis centras, nes išsidėstęs ypač palankioje geografinėje vietoje. Nemunas, viena svarbiausių LDK upių, jungia miestą su šiaurinėmis ir rytinėmis šalies dalimis, o iš vakarų į šiaurės rytus einantis žemės kelias jungia su centrine Europa ir Maskva. LDK sudėtin miestas pateko XIII a. Šalies valdovai - Vytautas Didysis (1392-1430), o vėliau ir Steponas Batoras (1576-1586) - mieste statėsi reprezentacines pilis ir rūmus. Daug valdovų čia mėgdavo lankytis dar ir dėl to, jog per miestą ėjo pagrindinis kelias, vedęs iš svarbiausių Lenkijos miestų - Varšuvos ir Krokuvos - į LDK sostinę Vilnių. Tikras miesto klestėjimas prasidėjo 1673 m. ir truko per visą XVIII a., nes tame laikotarpyje Gardinas buvo tapęs faktine šalies sostine - čia vykdavo kas trečias Lenkijos-Lietuvos Seimas (du kiti - Varšuvoje). Toks miesto politinio statuso iškilimas lėmė gausias rūmų ir bažnyčių statybas.

 

XIX-XX a. rusams okupavus Baltarusijos žemes, didelė Lugano ežero pakrančių menininkų palikimo dalis buvo sunaikinta. Pirmiausia, tai Gardino parapinė bažnyčia (taip vadinama "Vytauto fara"), kuri kaip manoma XVI a. pabaigoje buvo rekonstruota Dž. M. Bernardonio (Sorengas), pirmosios barokinės bažnyčios už Italijos ribų (Nesvyžiaus Jėzuitų) architekto. Prie jos perstatymo XVI a. devintame dešimtmetyje taip pat dirbo A. Grepis (Kazlanas). Kiti prarastieji kūriniai susiję su XVIII a. Neliko Sanguškų ir prabangiausių mieste M. K. Radvilos rūmų (stovėjo dabartinėje Sovietų aikštėje), projektuotų D. Fontanos (Mendrizijus). Dar vienos didikų giminės, Sapiegų, rūmai taip pat neišliko. Sapiegoms dirbo net du iš Mendrizijoto krašto kilę architektai - apie 1692 m. P. Pertis (Mudžas) ir apie 1742 m. Dž. Fontana (Mendrizijus). Spėjama, kad pastarasis architektas projektavo dar ir Basųjų karmelitų bažnyčią (1738-1765 m.). Kartais šios šventovės projektavimo darbai siejami su broliu D. Fontana. Kad ir kaip ten būtų, ši bažnyčia mūsų dienų irgi nepasiekė.

 

Stiuko lipdiniai Bernardinų bažnyčios Loreto Dievo Motinos koplyčioje

1. BERNARDINŲ ŠV. KRYŽIAUS ATRADIMO BAŽNYČIA.

Stiuko skulptūros (Loreto koplyčioje), manoma, sukurtos Vilniuje (Antakalnyje) gyvenusio, šeimą sukūrusio ir dirbusio Dž. P. Perčio (Mudžas), kurio nors iš jo giminaičių ar mokinių (XVII a. paskutinis dešimtmetis).

Yra žinoma, kad po 1753 m. vykusių gaisrų LDK paiždininkis Antonis Tyzenhauzas pasikvietė įvairių architektų atstatymo darbams Tarp jų buvo A. Paraka (Kastelo Valsolda). Neaišku kokius tiksliai darbus jis čia atliko. Jam priskiriami du viršutiniai Bernardinų bažnyčios bokšto aukštai.

Bernardinų bažnyčia

Martyno Ambrazo nuotraukos

 

Senoji Gardino pilis

Martyno Ambrazo nuotraukos

2. GARDINO PILIS.

XVI a. 8-9 dešimtmečiuose vyko senosios Gardino pilies perstatymai. 1579 m. čia minimas A. Grepis (Kazlanas). Yra žinoma, kad jis buvo atsakingas už visą mūrijimo procesą: nuo kalkių gavybos ir plytų gamybos iki pat mūrijimo ir tinkavimo. Gardine ir aplink miestą šis meistras turėjo žemės ir kitokio nejudamo turto. Čia buvo sukūręs šeimą, turėjo vaikų.

 

Unitų Dievo Motinos Gimimo cerkvė ir vienuolyno pastatai

Martyno Ambrazo nuotraukos

3. BAZILIJONŲ VIENUOLYNAS IR UNITŲ DIEVO MOTINOS GIMIMO CERKVĖ.

Suprojektuoti ir pastatyti D. Fontanos (Mendrizijus) 1719-1751 m. Ši cerkvė centriško tūrio, lotyniško kryžiaus plano su kupolu ir dviem bokštais abipus jo. Architektūrinės formos griežtos ir monumentalios. Santūrus fasadas suskirstytas į piliastrus ir apjuostas antablementu. Cerkvės architektūros stilistiką paveikė nuosaikių formų „klasicistinė“, monumentali baroko srovė, kurios plitimui impulsą suteikė Lenkijos Karalystėje dirbęs olandų architektas Tylmanas van Gamerenas (1632–1706), suprojektavęs centriško tūrio, graikiško kryžiaus plano su kupolu bernardinų (Šv. Antano Paduviečio) ir sakramenčių (Šv. Kazimiero) bažnyčias Varšuvoje. Jo kūrybai įtakos turėjo architektūros teoretikų Andrea Palladio ir Vincenzo Scamozzi veikalai, Šiaurės Italijos, Prancūzijos bei Olandijos baroko architektūra. Monumentali Tylmano van Gamereno estetika turėjo nemažai atspindžių pereinamuoju į vėlyvąjį baroką laikotarpiu. Šia stilistika sekė daugelis šio laikotarpio ATR architektų.

 

Jėzuitų bažnyčia ir stiuko lipdiniai jos presbiterijoje

Martyno Ambrazo nuotraukos

4. JĖZUITŲ BAŽNYČIA.

Stiuko lipdinius bažnyčios presbiterijoje, kaip manoma, sukūrė "vilnietis" Dž. P. Pertis (Mudžas). Šiandien didžioji jų dalis užgožta XVIII a. pastatyto altoriaus. Šalia bažnyčios esančioje Jėzuitų kolegijoje "gardinietis" D. Fontana (Mendrizijus) 1726 m. pradėjo statyti refektoriumo pamatus, bet darbų nebaigė.

MECENATAS

Michaelson boutique hotel Klaipėdoje

RĖMĖJAS

Kelionių organizatorius Litaura

PARTNERIS

Mendrizijaus (Tičinas, Šveicarija) patricijai