top of page
Pietinė Šveicarija (Tičinas) – Lugano ežero pakrantės

MALJAZAS

Magliaso

Lugano pakrantės bažnyčios formos Vilniuje

Maljazas ir miestelio parapinė bažnyčia

Martyno Ambrazo nuotraukos

Taip pat kaip ir Kazlanas, - tai Malkantonės (Malcantone) krašto miestas, išsidėstęs plačioje lygumoje Lugano ežero pakrantėje. Didžiausia Maljazo, XVIII a. turėjusio vos 300 gyventojų, įžymybė - per miestelį einantis kanalas, kuris seniau buvo apstatytas daugybe malūnų. Šiandien iš jų likęs tik vienas, naudotas aliejui išspausti. Iš šio miesto yra kilęs Karlas Antonijus Bajis (1678- 1740) - žymiausias XVIII a. pirmosios pusės Varšuvos architektas, kai kuriomis savo nuostatomis pralenkęs epochą. Į Lenkiją atvyko apie 1708 m., o šios šalies bajorystę gavo 1735 m. Dirbo daugeliui epochos didikų šeimų: statė ir rekonstravo Radvilų rūmus Varšuvoje (dabar juose reziduoja Lenkijos prezidentas), Zamoiskių, Jano Klemenso Branickio, Karaliaus rūmus ir kitus pastatus įvairiose Lenkijos vietose.

M. Karpowicz iškelia hipotezę, kad K. A. Bajis galėjo prisidėti prie vizitiečių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios Vilniuje projektavimo ir statybų priežiūros darbų pirmajame jos statybų etape. Bažnyčia užbaigta VI dešimtetyje kitų architektų, tarp kurių, kaip manoma, buvo J. K. Galubicas, J. Pola, Domenikas Fontana ir kt. Panašią bažnyčią vizitiečių vienuolėms K. A. Bajis statė Varšuvoje. Be to, šios Vilniaus bažnyčios išplanavimas (graikiško kryžiaus formos su centre esančiu kupolu) ir vidaus erdvė primena K. A. Bajo gimtosios Maljazo parapijos bažnyčią (pastatyta 1680 m.), kurioje jis tikrai turėjo lankytis.

Maljazo parapinės bažnyčios interjeras

Martyno Ambrazo nuotraukos

Pastatytos ant aukštumų ir matomos iš toli, Vilniaus Vizitiečių bažnyčia ir Maljazo parapinė bažnyčia iš išorės yra visiškai skirtingos. Tačiau viduje jos panašios savo vidaus erdvės padalijimu. Šiose nuotraukose matyti Maljazo bažnyčios vidaus dekoras. Deja, nelabai galime jį palyginti su Vilniaus, nes pastaroji bažnyčia sovietiniais laikais buvo paversta kalėjimo dalimi, todėl yra suniokota. Tik sprendžiant pagal XX a. pradžios nuotraukas galima teigti, kad tikrai būta gana nemažai panašių elementų, nors vilnietiškoji buvo dekoruota kur kas gracingesniu ir puošnesniu rokoko stiliumi. Daugiau apie Lugano ežero pakrančių ir LDK architektūrines paraleles.

bottom of page