top of page
Zaoras, Jonas (? – 1672)

 

Giovanni Zaor

Kilmės vieta nėra tiksliai žinoma. Lietuvoje yra įprasta manyti, kad jis buvęs vietinės kilmės t.y. Lenkijos- Lietuvos architektas. M. Karpowicz, Ticino bei italų mokslininkai (Cesare Santi ir kt.), mano kad jis, arba bent jo tėvai/seneliai, kilęs iš Soacos miestelyje gyvenusios Zarro giminės (šalia Mesocco, Graubiundenas). Šveicarijos mokslininkė U. Stevens teigia, kad lenkiškasis Zaoras iš tikrųjų yra Serro. Ši giminė yra kilusi iš tame pačiame Graubiundene esančio Roveredo. Pats gariausias iš jų – Džovanis Serro (apie 1600 – apie 1675) – yra žinomas pietinėje Vokietijoje. Žymiausias jo kūrinys – Kempteno valdovo rezidencija.

 

Zaoras buvo architektas. Nuo XVII a. vidurio gyveno ir dirbo daugiausiai Krokuvoje, turėjo šiame mieste mūrinį namą. Jo brolis Pranciškus buvo skulptorius. 1668 m. jis išvyko iš Krokuvos į Vilnių, kur jį pakvietė LDK etmonas M. K. Pacas. J. Zaoras sukūrė Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčios projektą bei maketą, prižiūrėjo statybas. Mirė statyboms dar nepasibaigus. Darbus perėmė italas architektas Dž. B. Fredianis.

 
Objektai LDK teritorijoje, prie kurių sukūrimo bent dalinai prisidėjo:

Vilnius: Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčia

Vilnius: Pacų rūmai
Slanimas: *Dievo Kūno Laterano kanauninkų bažnyčia (neišliko)

Paaiškinimai:

Paryškinti objektai išliko iki mūsų dienų

Jei pavadinimas parašytas normaliu šriftu - objektas neišliko

* - spėjama autorystė

Su asmeniu susijusi literatūra:​
  • Paknys Mindaugas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos dailės ir architektūros istorija: žymiausi menininkai, Vilniaus Dailės akademijos leidykla 2009, 60-61.

  • Mariusz Karpowicz, Artisti ticinesi in Polonia nel ‘600, Ticino 1983, 116-127.

  • Mariusz Karpowicz, Polsko-Włoskie zwązki artystyczne, Warszawa 2012, 175.

  • Samalavičius Stasys, Samalavičius Almantas, Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčia, Vilnius 1998, 174-179.

  • Anna Sylwia Czyż, Kościół świętych Piotra i Pawła na Antokolu w Wilnie, Ossolineum 2008. Cesare Santi, La famiglia Zarro di Soazza, 1990.

 
Projekto šaltiniai ir istoriografija
bottom of page