Piečiausias Tičino regionas, kurio gyventojai didžiuojasi geografiniu ir kultūriniu savitumu ir laiko save kitokiais nei likusioji kantono dalis. Administraciniu požiūriu, į jį įeina Bruzino Arsicijaus ir Riva San Vitalės miesteliai, kuriuos aptarėme Lugano ežero pakrančių aprašyme. Mendrizijoto kraštui priskirsime Mudžo slėnį, kuris kai kuriuose vadovuose po Tičiną būna aptariamas atskirai.

​

Iš šio krašto kilo net 3 menininkai, visam laikui pasilikę gyventi Lietuvoje - Dž. P. Pertis (Mudžas), Džuzepė Fontana (Mendrizijus)
ir Domenikas Fontana (Mendrizjus). Tai nebuvo įprasta tičiniečiams, kurie į užsienį dažniausiai vykdavo tik trumpalaikiams uždarbiams. Maža to, Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje pasilikusieji ten vyko ne vieni - atsiveždavo ne vieną ir ne du savo giminaičius. Taigi, jei genetiškai atsektume visus šiandieninės Lietuvos ir Baltarusijos teritorijose gyvenančius tičiniečių palikuonius, absoliuti dauguma jų turėtų būti iš Mendrizijoto, susiję su Perčių ir Fontanų giminėmis.