LIETUVA - TIČINAS
500 metų bendros istorijos: vietovės, žmonės ir menas
tarp Didžiosios kunigaikštystės ir Šveicarijos
Pietinė Šveicarija (Tičinas) – Lugano ežero pakrantės
RIVA SAN VITALĖ
Riva San Vitale
Pažaislio formos ant Lugano ežero pakrantės
Riva San Vitalės Šv. Kryžiaus bažnyčia
Martyno Ambrazo nuotraukos
Riva San Vitalės miestelis šiandien turintis apie 2500 (o XVII a. apie 500) gyventojų yra žinomas nuo senovės Romos laikų. Viduramžiais jis buvo tapęs svarbiu Komo vyskupijos centru. Kalno šlaite dar yra išlikęs nedidukas senamiestis su vėlyvųjų viduramžių pastatais. Vienas iš seniausių ir įdomiausių pastatų - S. Giovanni krikštykla - seniausia Šveicarijoje pilnai išsilaikiusi ankstyvųjų krikščionių bažnyčia (V-VI a.).
Lugano ežero pakrantėse yra keletas objektų panašių į tuos, kuriuos to krašto menininkai sukūrė LDK žemėse. Viena iš tokių porų - Pažaislio kamaldulių bažnyčia ir Riva San Vitalės vietovėje esanti Šv. Kryžiaus bažnyčia. Plačiau apie LDK ir Tičino architektūros formų palyginimus.
Manoma, kad iš šiaurinės Lugano ežero pakrantės (Albogazijus) kilę Pažaislio architektai galėjo kai kurias bažnyčios architektūrines idėjas nusižiūrėti nuo pietiniame ežero krante stovinčios Riva San Vitalės Šv. Kryžiaus bažnyčios. Nors Pažaislio bažnyčia yra šešiakampio plano, o Šv. Kryžiaus - aštuonkampio, tačiau randama panašumų tarp pokupolinės erdvės ir kupolo pagrindo (tambūro) sukonstravimų. Šv. Kryžiaus bažnyčia buvo pastatyta XVI a. paskutiniais dešimtmečiais t.y. daugiau nei puse šimto metų anksčiau nei šalia Kauno esančioji Pažaislio. Ji tapo žymiausiu renesansinės architektūros statiniu visoje Šveicarijoje. Puikiai matoma iš daugelio Lugano ežero vietų ji negalėjo likti nepastebėta ir būsimųjų Pažaislio architektų.