LIETUVA - TIČINAS
500 metų bendros istorijos: vietovės, žmonės ir menas
tarp Didžiosios kunigaikštystės ir Šveicarijos
Pietinė Šveicarija (Tičinas) – Lugano ežero pakrantės
BRUZINO ARSICIJUS
Brusino Arsizio
Pažaislio marmuro tiekėjo gimtinė
Bruzino Arsicijus. Ramiame miestelyje paskutiniais metais įsikūrė daugybė poilsio namų. Čia vyksta norintieji pabėgti nuo triukšmo ir didmiesčių įtampos.
Apie 500 gyventojų turintis miestelis ant Lugano ežero kranto, kuriame, kaip manoma, XVII a. viduryje gimė Mikelė Poma (m. 1708), dar vienas Tičino specialistas, prisidėjęs prie Pažaislio kamaldulių bažnyčios statybų. Pagal kitas versijas, jis galėjo kilti iš greta esančio Mendrizijaus miesto. Nuo senovės Romos laikų gyvuojančiame Bruzino Arsicijaus miestelyje, XVII a. antrojoje pusėje galėjo gyventi vos 150 žmonių, taigi tai gana tipiška to krašto gyvenvietė, kurioje verstasi žvejyba ir buvo įprasta išvykti uždarbiauti užsienyje.
Martyno Ambrazo nuotraukos
M. Poma buvo akmentašys ir skulptorius. Į Lenkiją, tikriausiai, atvyko iš Vengrijos. Nuo 1667 m. gyveno Krokuvoje, kur 1681 m. gavo piliečio teises. Ten užėmė garbingas pareigas mūrininkų ir akmentašių korporacijoje. Prižiūrėjo marmuro gamybą ir platinimą iš Lenkijoje, prie Krokuvos buvusių akmens skaldyklų. 1667-1689 m. jis buvo vienas iš pagrindinių specialistų, tiekusių marmurą Pažaislio vienuolyno ir bažnyčios statyboms. Brėžinius jam pateikdavo iš kito ežero kranto kilęs P. Putinis (Albogazijus), ilgą laiką buvęs pagrindiniu Pažaislio architektu. Sąskaitos rodo, kad už savo darbą M. Poma gaudavo bent kelis kartus didesnį užmokestį nei vietiniai specialistai. Tai tik dar kartą įrodo, kad iš Tičino kilę meistrai Lenkijoje-Lietuvoje buvo ypač aukštai vertinami.