LIETUVA - TIČINAS
500 metų bendros istorijos: vietovės, žmonės ir menas
tarp Didžiosios kunigaikštystės ir Šveicarijos
Lietuvos Aukštoji – nedidelė gyvenvietė vakarų Baltarusijoje, pasienyje su Lenkija ir netoli Bresto. LDK laikais tai buvo svarbi ekonomiškai ir kultūriškai pažengusio regiono gyvenvietė, miesto teises gavusi 1494 m.
XVII a. šis kraštas tapo Sapiegų nuosavybe. Čia buvo pastatyti rūmai. Juos perstatant 1738-1741 m. kažkokius darbus atliko P. Fontana (Kastelo Valsolda). Pastatas 1794 m. nugriautas, dokumentų neišliko.
Kitas su Lugano pakrančių architektais susijęs pastatas, bet irgi nesulaukęs mūsų laikų, – Švč. Trejybės parapinė bažnyčia. Pastatyta 1609 m., tai buvo viena nedaugelio regiono mūrinių bažnyčių, įtakota Liublino architektūros stiliaus. XVIII a. 4 dešimtmetyje bažnyčią perstatė italas Vinčentas Raketis (Vincento Rachetti), Karlo Anotniaus Bajaus (Maljazas) žentas. Žinoma, kad Raketis glaudžiai bendradarbiaudavo su Bajumi – atlikdavo jo sukurtus projektus. Todėl ir šiuo atveju, nors dokumentų nėra išlikę, manoma, kad bažnyčia buvo perstatoma pagal Bajaus projektą. Dar vienas argumentas yra tas, kad ši bažnyčia savo koncepcija buvo artima, labai tikėtina, irgi Bajaus suprojektuotai šventovei Lešnos vietovėje.