Iš Mezoko kilo Gasparė Fodiga (m. 1625) - vienas žymiausių XVII a. pirmosios pusės Lenkijos-Lietuvos skulptorių. Apie 1596 m. atvyko į Lenkiją, apsigyveno Chencinose, įkūrė ten savo dirbtuves, vedė Zuzaną iš Grodzanovičių, tapo miesto tarėju ir vaitu. Kartu su juo dirbo du broliai – Sebastjanas ir Albertas. Labai daug kūrė, ypač Lenkijos Kielcų krašte.

​

Šaltiniai nurodo, kad prieš išvykdamas į Lenkiją-Lietuvą, gimtajame Mezoko miestelyje jis tebuvo skurdžius, teturėjęs vieną karvę, o panaudotų batų porą galėjęs nusipirkti tik per didelius vargus. Naujoje tėvynėje jis susikrovė milžiniškus turtus: gyvenimo pabaigoje jam priklausė du namai Chencinuose, dvi dirbtuvės už miesto, ganyklos, žuvų veisyklos, daržai, dar du namai su daržu ir dirbama žeme, galų gale dvarelis tuose pačiuose Chencinuose, kurį pats pasistatė ir gyveno su žmona. Be to, turėjo tais laikais nesuskaičiuojamus sidabro, aukso ir brangenybių kiekius. Nedera pamiršti, jog laikė net 16 karvių, panašiai kaip ir gimtinėje, šie gyvuliai naujojoje tėvynėje buvo ne ką mažiau populiarūs. Tiek Lenkijoje-Lietuvoje tiek Šveicarijoje jų yra kiekviename kaime ir kiekviename lauke.

​

Lietuviškieji G. Fodigos darbai susiję su dviem užsakovais - Radvila ir Sapiega. Apie 1600 m. jis dirbo Nesvyžiuje, M. Radvilui Našlaitėliui, kur vadovavo mūrininkų ir akmentašių dirbtuvei. Statė Nesvyžiaus pilį (plačiau: Dž. M. Bernardonis, Sorengas) ir kitus mecenato pastatus, kūrė skulptūrų. Nuo 1601 m. dirbo Radvilų rezidencijoje Didžiojoje Lenkijoje, Šydlovecuose, kur perstatinėjo rūmus ir miesto rotušę. Pasamdytas Povilo Stepono Sapiegos (1565-1635), sukūrė užsakovo ir trijų jo žmonų skulptūras antkapiniam paminklui, įrengtam Alšėnų pranciškonų bažnyčios koplyčioje. Alšėnai - galingos Sapiegų giminės privataus miesto ir rezidencijos vieta. Šiandien, deja, pilies likę tik griuvėsiai, o minėtosios G. Fodigos sukurtos skulptūros pervežtos į muziejų Minske.