Šv. Lorenco katedros bokštas

Lugano Šv. Lorenco katedros varpinė yra matoma beveik iš visų miesto vietų ir yra tapusi vienu iš miesto simbolių. Ją suprojektavo Kostantė Tenkala (apie 1590-1653, Bisonė) - vienas žymiausių XVII a. pirmosios pusės vidurio-rytų Europos architektų. Lenkijos-Lietuvos valdovo iš Romos pakviestas į Vilnių, jis vadovavo Šv. Kazimiero koplyčios prie Vilniaus Katedros statyboms, bei daugybei kitų projektų. Dirbdamas Vilniuje žiemomis jis grįžinėdavo į Tičiną, kur gaudavo užsakymų ne tik gimtojoje Bisonėje, bet ir Lugane. 1633-1640 m. čia jis perstatė nuo viduramžių stovėjusią katedros varpinę. Buvo iškalti šeši langai ir uždėtas bokštelis.

M. Karpowicz pastebėjo, kad Lugano Šv. Lauryno katedros varpinės bokštelis panašus į Pažaislio kamaldulių bažnyčios bokštelius. Tikėtina, kad būtent Lugano varpinės formas nusižiūrėjo Pažaislio bažnyčios architektai Izidoras Afaitatis arba Pjetras Putinis (Albogazijus), kilę iš miestelio, esančio per maždaug 15 kilometrų atstumą nuo Lugano. Jie neabejotinai žinojo Lugano katedros bokšto formas, nes plaukiodami po Lugano ežerą vaikystėje tikrai jį matė.

​

Abiem atvejais bokšteliai yra išmūryti ir tik viršus padengtas kupoliuku. Lietuvoje tai nebuvo įprasta - čia dažniausiai visas bokštelis būdavo daromas skardinis. Panašios yra ovalių langų ir visos sumūrytos dalies formos. Stogelių forma kiek skiriasi nes Pažaislio atveju reikėjo pritaikyti prie daug naujesnės ir prabangesnės bažnyčios architektūros. Svarbu pabrėžti, jog panašių į Šv. Lorenco bokštelių nėra niekur nei Tičine nei Italijoje.

K. Tenkala, kuris Vilniuje praleido apie du dešimtmečius, pritaikė Lietuvoje matytas skardinių bokštelių formas mūrinei, labiau jo gimtajame krašte paplitusiai architektūrai, o po pusės šimto metų jo tėvynainiai iš Albogazijaus, statę Pažaislį, atkartojo formas pakaunėje. Daugiau apie paraleles tarp LDK ir Tičino architektūros.