Suviljana (Suvigliana) - tai Kastanjolos (Castagnola; nuo 1972 m. - Lugano miesto dalis) rajonas, kuriame nuo maždaug 1938- 1939 m. iki 1948 gyveno Jurgis Šaulys (1879-1948) - Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, filosofijos daktaras, valstybės ir visuomenės veikėjas.

​

J. Šaulys gimė Balsėnuose (netoli Švėkšnos, Šilutės rajone). Mokėsi Vilniaus kunigų seminarijoje, bet iš jos atleistas už lietuviškos spaudos laikymą ir platinimą. 1903 m. pradėjo studijuoti ekonomiką Berno universitete, kurį baigė filosofijos daktaro laipsniu. Net gyvendamas Šveicarijoje, rūpinosi kultūra, susirašinėjo su lietuvių visuomenės veikėjais, rašė straipsnius į lietuvišką spaudą, redagavo įvairius laikraščius. Baigęs studijas 1912 m. grįžo gyventi į Vilnių, kur įsitraukė į organizacinį lietuvių gyvenimą. Pirmojo Pasaulinio karo metu pradėjo reikštis kaip besikuriančios Lietuvos valstybės politikas ir diplomatas. 1917 m. buvo išrinktas į Lietuvos Tarybą, kuri 1918 vasario 16 d. paskelbė nepriklausomybės aktą. 1917-1918 m. dalyvavo Berno ir Lozanos konferencijose. Tarpukaryje dirbo Lietuvos diplomatinėje tarnyboje Vokietijoje, Italijoje, Vatikane ir Lenkijoje. Jis buvo pirmasis Lietuvos pasiuntinybės Šveicarijoje organizatorius (1919 m.). 1931-1938 m. laikotarpyje ėjo Lietuvos pasiuntinio šioje šalyje pareigas, bet kadangi buvo ir Vokietijos pasiuntinys, rezidavo Berlyne. Prasidėjus Antrajam Pasauliniam karui, grįžo į Šveicariją, kur iki pat ambasados uždarymo 1946 m. dirbo Lietuvos nepaprastu pasiuntiniu ir įgaliotu ministru.

​

Su J. Šauliu ir Lugano miestu yra susijęs vienas svarbus tarpukario istorijos momentas. 1925 spalio 13-24 d. Lugano mieste Lietuvos delegacija, vadovaujama J. Šaulio, derėjosi su Lenkija (tarpininkaujant Jungtinėms Tautoms) dėl miško plukdymu Nemunu. Metais anksčiau tame pačiame mieste kiti du Lietuvos atstovai - Juozas Sakalauskas ir Vladas Skardinskas - tuo pačiu klausimu derėjosi su lenkais. Pagal tarptautines sutartis, sudarytas po Pirmojo pasaulinio karo pabaigos, ši upė turėjo būti atvira lenkų transportui. Tačiau dėl Vilniaus problemos, derybos baigėsi be rezultatų ir tai neturi stebinti: beveik visą tarpukario laikotarpį Lietuva ir Lenkija buvo karo parengtyje.

​

Kastanjola - tai prabangus gyvenamasis rajonas, kuriame ryškiau išsiskiria eklektiškos XVII-XX a. laikotarpyje statytos turtuolių vilos, papuoštos turtingomis dekoracijomis. Tuo metu nebuvo nei gatvių pavadinimų nei namų numerių. Laiškai ateidavo „Casa Mafalda” adresu: namas buvo pavadintas J. Šaulio žmonos Mafalda Salvatini-Šaulys (1888-1971) vardu. Toje epochoje tai buvo įprasta praktika. Abu sutuoktiniai palaidoti Kastanjolos kapinėse (Kastanjola).

​

Mafalda Salvatini buvo garsi operos dainininkė, kilusi iš pietinės Italijos, Neapolio apylinkių. 1908-1932 ji gyveno Berlyne, kur buvo vienu pagrindinių operos teatro sopranų. Koncertavo ir daugelyje kitų Europos miestų, įskaitant Rygą. Jos ir Walterio Gérardo sūnus Rolf Gérard (1909–2011) tapo garsiu menininku ir įkūrė savo galeriją Askonoje, prie Lokarno.

 

Neaišku kaip ir kada tiksliai Jurgis ir Mafalda susipažino, tačiau žinoma, kad vestuvės įvyko 1933 m. Iš J. Šaulio korespondencijos matyti, kad vedybos su užsieniete Lietuvoje jam sukėlė problemų - nors buvo puikus diplomatas, tačiau negalėjo gauti ypač aukštų pareigų - tapti valstybės diplomatijos viršininku. Dėl to jog žmona buvo ne lietuvė, J. Šauliui gimtinėje nuolat buvo prikaišiojama. Pats prezidentas A. Smetona ne kartą turėdavo jį užstoti.

 

Pabaigusi dainininkės karjerą, 1932 m. Mafalda Salvatini persikėlė iš Berlyno į Luganą, kur praleido likusį gyvenimą.