LIETUVA - TIČINAS
500 metų bendros istorijos: vietovės, žmonės ir menas
tarp Didžiosios kunigaikštystės ir Šveicarijos
Polocko Šv. Sofijos soboras
Polocko Šv. Sofijos soboras
Polocko Šv. Sofijos soboras
Polocko Šv. Sofijos soboras
Šv. Sofijos soboras
R. Kamuntavičiaus ir Dreamstime nuotraukos
Šv. Sofijos soboras pastatytas XI a. ir buvo viena iš kelių didžiausių šventovių visoje Kijevo Rusioje. XVII a. stačiatikių soboras tapo unitų katedra. Pastatas stipriai nukentėjo per XVIII a. pradžios karus.
1738-1750 m. katedra buvo perstatyta ir tapo tokia, kokią matome šiandien. Tradicinėje XX a. literatūroje architektu yra laikomas J.K. Glaubicas, tačiau naujausiuose tyrimuose pabrėžiama, kad architektas nėra žinomas. Išsakoma nuomonė, kad J.K. Glaubicas galėjo dalyvauti tik paskutiniame statybų etape (savaip pakoregavęs kai kuriuos elementus, pvz, gerokai konservatyvesnį pagrindinį portalą), o novatoriškos intensyviai išreikštos Vilniaus baroko formos galėjo būti įtakotos G. A. Longio.
Pasak M. Karpowicz, tai yra vienas pirmųjų Vilniaus baroko pavyzdžių LDK žemėse. Pirmiausia, jis pasireiškia specifine bokštų architektūra – jie lengvi ir "permatomi", su didelėmis kiaurymėmis. Vertikaliai padalinti į aukštesnes ir žemesnes viena kitą keičiančias sekcijas, kurios darosi vis siauresnės. Pailgi arba nedideli apvalūs langai. Fasado lengvumą ir dinamiškumą suintensyvina pailgos nišos ir horizontalių linijų, einančių per visą fasado plotį, išlankstymas. Dar pridėkime specifinę šios šventovės inovaciją – viduje arkos yra ne paprastai lenktos, bet išlankstytos Vilniaus barokui būdingu ornamentu, panašiu į tą, kuris yra virš centrinio didžiojo fasado lango (interjero nuotraukų neturime, jos bus pridėtos vėliau).