Simpatiškas, pačiame Intelvi slėnio krašte, ant kalno šlaito, esantis miestelis. Galima aplankyti kelias, pastatytas XVI a. ir XVII- XVIII a. gausiai dekoruotas stiuku, bažnyčias (S. Maurizio ir Santuario della beata Vergine del Carmine). Išlikęs viduramžiškas gatvelių tinklas su daugybe bent kelis šimtus metų istoriją turinčių namų.

​

Iš Kazasko d’Intelvio kilo architektas Mauricijus Pedetis (1719-1799). Dirbo įvairiuose Vokietijos miestuose, Danijoje, o 1746 m. pasiūlė savo paslaugas M. K. Radvilai Žuvelei (1702-1762), LDK etmonui. Kūrė projektus Radvilų rūmų restauracijai Varšuvoje, tačiau daugiausiai laiko šio didiko tarnyboje praleido Nesvyžiuje. Čia suprojektavo keletą namų, kurių garsiausias t.v. "Dancigo", o Jėzuitų bažnyčioje suprojektavo prabangų rokoko dekorą, išlikusį iki mūsų dienų. Pasibaigus kontraktui, 1750 m., vėl išvyko į vidurio Europą. Įdomu, kad savo dienoraštyje iš Nesvyžiuje praleistų keletos metų jis prisimena tik pergyventą „pragarišką ligą,” kurią jis dar vadina „lenkiška liga.” Istorikai mano, kad tai buvo raupai. Šios ligos epidemijos XVIII a. dažnai užklupdavo Nesvyžių. Matyt, architektui šis kraštas nepatiko, nes pasibaigus kontraktui jis spruko į pietų Vokietiją ir į visus Žuvelės prašymus sugrįžti naujiems darbams, mandagiai atsakydavo, jog turi prižiūrėti sergančią motiną.