LIETUVA - TIČINAS
500 metų bendros istorijos: vietovės, žmonės ir menas
tarp Didžiosios kunigaikštystės ir Šveicarijos
Šaulys, Kazimieras Steponas (1872-1964)
1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės akto signataras, visuomenės ir politikos veikėjas, kunigas. Gimė Stemplių kaime prie Švėkšnos. 1890-1895 m. studijavo Kauno kunigų seminarijoje, vėliau St. Peterburge ir Varšuvoje. 1899 m. įšventintas į kunigus. Aktyviai reiškėsi šalies politiniame ir visuomeniniame gyvenime. Dalyvavo 1905 m. Vilniaus Didžiajame seime, o 1917 m. - Lietuvių konferencijoje Vilniuje, kur buvo išrinktas į Lietuvos Tarybą. Pastaroji 1918 m. paskelbė Lietuvos nepriklausomybės aktą. Dėstė Kauno kunigų seminarijoje (1906-1922), po to - Vytauto Didžiojo universitete, Kaune. Buvo Teologijos fakulteto docentu, vėliau - profesoriumi.
Baigiantis Antrajam Pasauliniam karui K. S. Šaulys pasitraukė į Šveicariją ir apsistojo Lugane, Šv. Birgitos vienuolėms priklausančiame viešbutyje. Nors būdamas toli nuo tėvynės, K. S. Šaulys liko aktyviu Lietuvos patriotu, nuolat skatinusiu lietuvius nenuleisti rankų kovoje už krašto politinę nepriklausomybę. Tai buvo aktyvus Pasaulio Lietuvių Bendruomenės narys. Jis ne kartą yra kalbėjęs per Lugano radiją, o jo žodžiai, pasakyti per „Amerikos balsą,” pasiekdavo ir Lietuvą. Lugane gyveno iki pat mirties 1964 m.