LIETUVA - TIČINAS
500 metų bendros istorijos: vietovės, žmonės ir menas
tarp Didžiosios kunigaikštystės ir Šveicarijos
Rytinė Šveicarija (Graubiundenas) – Itališkas Graubiundenas
SOACA
Soazza
Galima Vilniaus baroko šedevro architekto protėvynė
Soacos vaizdai
Martyno Ambrazo nuotraukos
Soaca - dar vienas mažytis, vos pusę tūkstančio turintis Mesolčinos slėnio miestelis. Nors egzistavo nuo viduramžių, tačiau energingesnis išsiplėtimas įvyko tik XVII a. Tai mena iš to laikmečio išlikę prabangūs namai ir kelios statytos bei dekoruotos bažnyčios. Šis miestelis siejamas su Jonu Zaoru (m. 1672).
Meno istorikai sutaria, kad J. Zaoras buvo pirmuoju ir pagrindiniu Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčios architektu. Nėra vieningos nuomonės tik apie tai iš kur jis yra kilęs. Lietuvoje yra nusistovėjusi nuomonė, kad jis buvo krokuvietis, lenkas. Tačiau kai kurie lenkų ir italų mokslininkai mano J. Zaorą kilus iš Soacos vietovės. Argumentas yra paprastas – čia nuo seno gyveno Zarro di Soazza giminė, garsėjusi architektais ir stiuko lipdytojais dirbusiais Šveicarijoje, Bavarijoje ir Austrijoje, todėl labai tikėtina, kad iš jos galėjo kilti ir mūsų Zaoras. Be to, pastarojo kūryboje daug to regiono (Tičinas, šiaurės Lombardija) architektūros bruožų.
J. Zaoras, kaip mūrininkų cecho narys, Krokuvoje minimas jau XVII a. viduryje. Tenai gyveno savo atskiruose mūriniuose namuose su šeima ir vaikais. Taigi, nevažinėjo namo į Šveicariją per kiekvienas Kalėdas, kaip didelė jo tautiečių dalis. Ankstesnė jo istorija nėra žinoma, tačiau atrodo, kad į Krokuvą atvyko su giminėmis – šalia Jono dar minimi Stanislao ir Frančeskas Zaorai. Asmuo buvo įdomus: testamente nurodė, kad savo 15 tomų meno knygų biblioteką jis paliks tai dukrai, kuri ištekės už architekto arba už auksakalio. Kaip buvo įvykdyta jo paskutinė valia ir ar iš viso buvo įvykdyta – nežinome. Tolimesnė giminės istorija Lenkijoje taip pat nėra tyrinėta. Tačiau, gana netikėtai, 1748 m. aptinkame Petrą Zaorą (Piotr Szaur), Vilniuje dirbusį laikrodininku. Neaiškus jo giminystės ryšys su architektu J. Zaoru, tačiau tai, jog retu amatu užsiimantis ir prabangias prekes gaminantis specialistas – laikrodininkas – iš Krokuvos ar net iš pačios Šveicarijos galėjo atvažiuoti į Vilnių ir rasti čia sau gerai apmokamo darbo, yra visai įmanoma.
Lenkijoje-Lietuvoje J. Zaoras dirbo keliose statybose, nors ir nepasižymėjo kaip išskirtinis architektas. Apie 1668 m. jis išvyko iš Krokuvos į Vilnių, kur jį pakvietė LDK etmonas M. K. Pacas. J. Zaoras sukūrė Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčios planus bei maketą, prižiūrėjo statybas. Mirė statyboms dar nepasibaigus. Pagal J. Zaoro planus jas užbaigė italas architektas Dž. B. Fredianis.