Pažaislis

Kaunas

DAUGIAU APIE PAŽAISLĮ SIŪLOME PASISKAITYTI 2019 M. IŠLEISTOJE R. KAMUNTAVIČIAUS KNYGELĖJE. JĄ PASIKRAUTI PDF FORMATU GALIMA ČIA.

Pažaislio vienuolynas

1/8

Pažaislio vienuolynas ir bažnyčia

Martyno Ambrazo nuotraukos

Nuo 1667 m. vienas turtingiausių LDK žmonių - kancleris Kristupas Zigmantas Pacas (1621-1684) - statė šeimos mauzoliejumi turinčią tapti Pažaislio kamaldulių bažnyčią ir vienuolyną greta jos. Ši bažnyčia tapo vienu žymiausių Europos baroko statinių. Originalus yra Europoje retai pasitaikantis šešiakampis bažnyčios išplanavimas su iškeltu kupolu. Tai yra vienas iš pirmųjų Europos baroko statinių su į vidų įgaubtu fasadu, kuris žymėjo naują epochą baroko architektūroje ir tiesiogiai siejamas su Roma.

Nors ilgai diskutuota kas galėjo būti pirmuoju Pažaislio architektu, tačiau dabar manoma, kad juo buvo menininkas, kilęs iš Lugano ežero pakrantės miestelio Albogazijaus - I. Afaitatis arba Pjetras Putinis (dar žiūrėti Dazijus). Pastarasis Pažaislyje buvo minimas nuo 1673 iki 1691 m., kur atliko didžiąją dalį visų pagrindinių statybos priežiūros ir projektavimo darbų. Šalia jo, iki savo mirties 1682 m. dirbo brolis Karlas Putinis. Kažkur nuo Lugano ežero pakrančių galėjo kilti ir kupolo freskas nutapęs Dž. Rosis (iliustracijos šio puslapio apačioje). Marmuras statyboms buvo vežamas iš įvairių Europos vietų, tačiau didžioji dalis - iš marmuro skaldyklų Lenkijoje, prie Krokuvos. Ten tuo metu aukščiausias pareigas užėmė tičinietis M. Poma (Bruzino Arsicijus), pagal architektų brėžinius siuntęs išpjaustytas marmuro detales.

Istorikų turimomis žiniomis, abu Lugano ežero pakrančių kilmės architektai - I. Afaitatis ir P. Putinis - nieko nekūrė Romoje ir net nėra žinoma kada jie tenai lankėsi. Nepaisant to, kamaldulių bažnyčioje galima įžvelgti ryškias Romos architektūros įtakas. Akivaizdus yra fasado panašumas tarp lietuviškosios šventovės ir Romos SS. Trinità dei Monti bažnyčios, esančios garsiųjų Ispanijos laiptų viršuje. Matosi vieno pačių garsiausių visų laikų Tičino architektų - F. Borominio - įtaka. Šiuo atveju Pažaislis yra lyginimas su jo šedevrais S. Ivo della Sapienza ir S. Agnese in Agone. F. Borominis gimė ir augo Melidėje, kuri buvo kitame Lugano ežero krante, nei Albogazijus - Pažaislio kūrėjų miestelis. Atstumas tarp jų vos keli kilometrai ir lengvai įveikiamas valtele. Gali būti jog šie architektai pažinojo vienas kita ar net buvo susigiminiavę, kaip buvo įprasta tų kraštų menininkų dinastijoms. XVII a. viduryje Romoje F. Borominio sukurti pastatai buvo įrašyti į visas architektūros istorijos knygas, o Lietuva buvo viena iš tų Europos šalių, kuriose nuosekliausiai buvo diegiamos jo inovacijos. Be to, tai neabejotinai toliausiai į šiaurės-rytus nutolęs kraštas, kuriame taip anksti ir taip intensyviai pasireiškė jo įtakos, jaučiamos net XVIII a. Pažaislis - pirmasis tų įtakų pavyzdys.

Pažaislio vienuolyno ir bažnyčios plane yra užkoduotas skaičius "3". Katalikybėje tai reiškia Švč. Trejybę – Dievas Tėvas, Dievas Sūnus ir Dievas Šv. Dvasia. Tai ašinė sąvoka visame Katalikų tikėjime nuo viduramžių iki pat mūsų dienų. Baroko epochos architektūroje ši idėja buvo reiškiama per trikampį ir pirmasis didis pastatas, kuriame tai buvo įkūnyta yra F. Borominio Sant'Ivo della Sapienza. Šios Romos bažnyčios ir Pažaislio panašumus yra pastebėjęs P. Žygas. Visa Pažaislio vienuolyno komplekso teritorija padalinta į tris lygias dalis, kurių pirmoji yra ilgas koridorius simbolizuojantis kelią į dvasingąjį pasaulį, antroji – bažnyčia ir kiemelis simbolizuojantys skaistyklą, trečioji - vienuolių kamaldulių nameliai simbolizuojantys dangišką pasaulį. P. Žygas akcentavo tris lygiakraščius trikampius apribotus lygiagrečių linijų Pažaislio plane. Geometrinis viso komplekso centras (pirmoji iliustracija) atsiduria bažnyčios viduryje ir tai simbolizuoja pasaulietinio ir religinio pasaulio susikirtimą.

Bažnyčios stiuko dekorą sukūrė Dž. M. Merlis (taip pat Albogazijus). Freskos sukurtos iš Florencijos kilusio Mikelandželo Palonio (Palloni, 1642-1712), kuris buvo Dž. P. Perčio (Mudžas) uošvis. Jis buvo įvaldęs iliuzinę tapybą ir mokėjo meistriškai perteikti nuotaikas bei emocijas.