LIETUVA - TIČINAS
500 metų bendros istorijos: vietovės, žmonės ir menas
tarp Didžiosios kunigaikštystės ir Šveicarijos
Baltarusijos Respublika
NESVYŽIUS
Žymiausia Radvilų rezidencija ir pirmasis barokinis miestas pasaulyje
Lugano ežero pakrančių kūrėjai Nesvyžiuje
Šiandien Nesvyžius yra nedidelis vakarų Baltarusijos miestelis, o XVI-XVIII a. tai buvo, turbūt, svarbiausia Radvilų rezidencija. Politine ir ekonomine prasme ši giminė buvo galingiausia LDK žemėse. Radvilos buvo vieni iš pačių dosniausių kultūros mecenatų. Nesvyžiuje jie pastatė milžiniškus rūmus ir miestelį su visais būtinais atributais. Žymiausias tarp jų - Jėzuitų Dievo Kūno bažnyčia, pirmoji barokinė bažnyčia už Italijos ribų ir antroji pasaulyje (po Il Gesù Romoje). Joje įrengtas Radvilų mauzoliejus. Giminės palikuonys čia laidojami nuo XVI a. iki šiol.
Visi svarbiausi Nesvyžiaus pastatai vienaip ar kitaip susiję su Lugano pakrančių meistrais, ypač Dž. M. Bernardoniu (Sorengas) ir M. Pedečiu (Kazasko d'Intelvis). Pasamdyti Radvilų, pirmasis dirbo XVI a. pabaigoje, o antrasis - XVIII a. viduryje. Ypač produktyvus buvo Dž. M. Bernardonis, Nesvyžiuje praleidęs apie 13 metų. Jo ir Radvilos Našlaitėlio pastangų dėka, Nesvyžius tapo pirmuoju barokiniu miestu pasaulyje. Baroko manieroje sukurtas gatvių tinklas, perstatyti rūmai, minėtoji Dievo kūno bažnyčia ir keturi vienuolynai su savo šventovėmis. Nutiestos tiesios plačios gatvės, kurių galuose dominuoja barokiniai bažnyčių ar vienuolynų fasadai. Miesto perstatymas vyko tuo pat metu kaip ir Romos – du pirmieji barokiniai miestai buvo kuriami tuo pat metu, tik Romoje tai užtruko gerokai ilgiau. Nors iš 9 to laikmečio rūmų, bažnyčių ir vienuolynų projektų Nesvyžiuje iki mūsų dienų išliko tik 5 (į šį skaičių įtrauktas ir miestelio suplanavimas), miestas išlaikė baroko dvasią.
Nesvyžiaus Radvilų rūmai
Nesvyžiaus Radvilų rūmai
Radvilų rūmai. Šiandien jie ir tapę pagrindiniu Baltarusijos turizmo objektu.
Dreamstime ir Martyno Ambrazo (restauracijos ir statybos momentai) nuotraukos
1. RADVILŲ RŪMAI (XVI-XVII a. sandūra).
Architektas - Dž. M. Bernardonis. Yra žinoma, kad jis dirbo prie rūmų fasado. Apie 1600 m. prie rūmų statybų dirbo G. Fodiga (Mezokas), deja jokių jo identifikuotų darbų neišliko.
Jėzuitų Dievo Kūno bažnyčia: išorės vaizdai
Martyno Ambrazo nuotraukos
2. JĖZUITŲ DIEVO KŪNO BAŽNYČIA.
Bažnyčią suprojektavo ir statyboms vadovavo Dž. M. Bernardonis (1586-1599 m.). Tiesa, jis nedrįso sukonstruoti kupolo. Fundatorius Radvila nenusileido ir pasikvietė kitą architektą iš Romos, kuris pastatė bažnyčią, kokią matome šiandien. Daugiau bažnyčios perstatymų niekuomet nebuvo. Tačiau interjeras 1746-1750 m. buvo perdarytas. Tuomet interjero dekoro projektą sukūrė ir dekoro darbus prižiūrėjo M. Pedetis (Kazasko d'Intelvis).
Jėzuitų Dievo Kūno bažnyčia: interjero dekoras, sukurtas M. Pedečio
"Dancigo namai"
Martyno Ambrazo nuotraukos
3. "DANCIGO NAMAI."
“Dancigo namai” - M. Pedečio (Kazasko d'Intelvis) suprojektuoti užeigos namai Nesvyžiuje. Atkreiptinas dėmesys į vingiuotą stogo liniją - tai barokui, ypač vėlyvajam, būdingas elementas.
Benediktinių vienuolynas
Martyno Ambrazo nuotraukos
4. BENEDIKTINIŲ VIENUOLYNAS IR ŠV. EUFEMIJOS BAŽNYČIA.
Architektas - Dž. M. Bernardonis. Varpinės bokštas pristatytas XVIII a. Vienuolyno pastatas ir bažnyčia iš esmės transformuoti XX a.
Bernardinų vienuolynas
Rūsčio Kamuntavičiaus nuotraukos
5. BERNARDINŲ VIENUOLYNAS.
Architektas - Dž. M. Bernardonis. Šalia buvusi to paties laikotarpio bažnyčia iki mūsų dienų neišliko.
Nesvyžiaus miestas pagal T. Makovskio 1604 m. graviūrą
Rūsčio Kamuntavičiaus nuotrauka ir schema
PIRMASIS BAROKO MIESTAS PASAULYJE.
Pirma priežastis dėl kurios Nesvyžius yra laikomas pirmuoju barokiniu miestu yra labai akivaizdi. Čia buvo pastatyta antroji barokinė bažnyčia po Romos Il Gesù, o taip pat ir per labai trumpą laiką dar keturi vienuolynai su šventovėmis. Niekur kitur XVI-XVII a. sandūroje nevyko tokios greitos ir visą miestą apimančios barokinės statybos. Gal tik pačioje Romoje, tačiau ten masteliai buvo daug didesni ir todėl laikotarpis daug labiau išsitęsęs.
Antra priežastis yra kiek subtilesnė. Vienas iš svarbiausių barokinio miesto bruožų – perspektyva, užsibaigianti katalikiška šventove ar kitu svarbiu religiniu objektu. Katalikybė akcentavo architektūros ir meno svarbą. Traktavo tai kaip įrankius, padedančius tikinčiajam pajusti Dievą. Todėl miestai statyti taip, kad už svarbių architektūrinių religinių objektų užkliūtų religinėse procesijose dalyvaujančių žmonių ar tiesiog į miestą atvykusių svečių akis.
Sprendžiant pagal šią graviūrą, matome, kad buvo stengiamasi išpildyti šį svarbiausią barokinio miesto reikalavimą. Baltos linijos (iš kairės į dešinę) nurodo perspektyvas vedančias 1) į Benediktinių vienuolyną (schemoje pavaizduotų vartų vietoje XVIII a. pastatyta varpinė, matoma aukščiau esančioje nuotraukoje), 2) nuo Rotušės link Jėzuitų Dievo kūno bažnyčios varpinės, simboliškai integruotos su vartais kelyje į pilį, 3) nuo Bernardinų vienuolyno ir bažnyčios link Jėzuitų Dievo kūno bažnyčios fasado ir atgal: tai turėjo būti pagrindinė šio barokinio miesto ašis.
Norintiems įžiūrėti dar daugiau: 3 plane matomos perspektyvos gali simbolizuoti ir svarbiausią krikščionybės simbolį – Švč. Trejybę, kuris buvo įkoduojamas į katalikišką meną. Ypač tai buvo jaučiama baroke, o tobuliausiai tai padaryta XVII a. pabaigos irgi Lugano ežero pakrančių menininkų sukurtame šedevre – Pažaislio vienuolyne.
Pabrėžtini dar keli Nesvyžiaus plano barokiniai simboliai. Pirma, nors atrodo, kad Jėzuitų Dievo kūno bažnyčia pastatyta miestelio pakraštyje, tačiau ji yra simbolinėje pusiaukelėje tarp Rotušės (vienabokštis pastatas centre) ir Radvilų rūmų (schemoje nesimato). Tai, kad Rotušė yra pačiame centre – tik pasaulietinė iliuzija. Antra, visos bažnyčios pastatytos taip, kad fasadai būtų orientuoti į vakarus, o altoriai būtų rytinėje, Šv. Žemę simbolizuojančioje, dalyje.
Nesvyžiaus miestas XVIII amžiuje
Bernardonio suprojektuoti pastatai paryškinti, o iki mūsų dienų išlikę pažymėti šauktuku (!), neišlikę (x):
1. Pilis (!);
2. Rotušė ir parduotuvės (!);
3. Jėzuitų bažnyčia (!) ir kolegija (x);
4. Bernardinų bažnyčia (x) ir vienuolynas (!);
5. Dominikonų bažnyčia (x) ir vienuolynas (x). Nesvyžiuje nuo XVII a. antrosios pusės.
6. Benediktinių bažnyčia (!) ir vienuolynas (!);
Miesto vartai:
7. Pilies (x);
8. Slucko (!). XVIII a. pastatas;
9. Klecko (x);
10. Vileikos (x);
11. Prie Bernardinų vienuolyno (x).
Žemėlapis pagal: Чантурия В.А., История архитектуры Белорусии, т. 1, Минск 1985.