top of page
Lietuvos Respublika

Kaunas

Pažaislis – didžiausias ir tobuliausias Lugano ežero pakrančių menininkų sukurtas pastatų kompleksas LDK ir visoje Abiejų Tautų Respublikos teritorijoje
Kaunas
Lugano ežero pakrančių kūrėjų pėdsakai Kaune

Šiandien Kaunas yra antrasis pagal dydį Lietuvos Respublikos miestas (apie 400.000 gyventojų). Tačiau dar visai nesenai - tarp Pirmojo ir Antrojo Pasaulinių karų (1920-1940 m.) - tai buvo nepriklausomos Lietuvos valstybės sostinė, nes Vilnius tuo metu priklausė Lenkijai.

 

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais - nuo pirmojo miesto paminėjimo XIV a. iki XVIII a. pabaigos - Kaunas nebuvo kokiu nors svarbesniu politiniu centru. Tačiau jo ekonominė reikšmė buvo labai didelė. Visą laiką miestas buvo vienu iš svarbiausių LDK vakarinės dalies prekybos punktų, ypač klestėjęs XVI ir XVII a. Tokiam iškilimui lemiamos reikšmės turėjo jo geografinė padėtis: jis išsidėstęs prie dviejų svarbiausių Lietuvos upių - Nemuno ir Neries - santakos.

 

Su Kaunu yra susijusi didelė grupė Lugano ežero pakrančių menininkų, kilusių iš Valsoldos miestelio Albogazijaus. XVII a. paskutiniame trečdalyje jie projektavo, statė ir dekoravo Pažaislio kamaldulių vienuolyną ir bažnyčią. Tuomet tai buvo atskira gyvenvietė, o šiandien - Kauno dalis. Vienas iš šių architektų - P. Putinis - užsakovų rado pačiame Kaune. Čia jis siejamas su dvejomis bažnyčiomis.

Šv. Kryžiaus bažnyčia

Šv. Kryžiaus bažnyčia

Martyno Ambrazo nuotraukos

1. ŠV. KRYŽIAUS BAŽNYČIA (XVII a. pabaiga).

Spėjamas architektas - P. Putinis (Albogazijus), taip pat dirbęs Pažaislyje. Atidesnė akis pastebės panašumus tarp Pažaislio ir šios bažnyčios langų formų. Bažnyčia statyta 1685-1700 m. Bokštai pristatyti tik XIX a. Iš XVII a. pabaigos likusi visa vidaus erdvė ir aklas kupolas virš presbiterijos.

Dievo kūno bažnyčia

Dievo Kūno bažnyčia

Martyno Ambrazo nuotraukos

2. DIEVO KŪNO BAŽNYČIA (XVII a. pabaiga).

Dar vadinama Garnizono arba Studentų bažnyčia. Dvi šonines koplyčias XVII a. antrojoje pusėje suprojektavo P. Putinis (Albogazijus). Nors ji stovi pačiame miesto centre - Vilniaus gatvėje, tačiau yra viena iš labiausiai apleistų Kauno bažnyčių. Pastatas daug kartų perstatytas, o sovietų laikais visas vidus išgriautas. Autentiškų XVII a. pabaigos detalių nelikę nebent bendras planas.

3. PAŽAISLIO KAMALDULIŲ BAŽNYČIA IR VIENUOLYNAS (XVII a. paskutinis trečdalis).

Architektai Pjetras Putinis ir, manoma. Izidoras Afaitatis (nors literatūroje taip pat minimi italai Liudovikas Fredas ir Giovanni Battista Frediani). Broliui Pjetrui talkino Karlas Putinis. Stiuku bažnyčią ir vienuolyną dekoravo Dž. M. Merlis. Visi jie kilę iš Albogazijaus. XVIII a. pradžioje kupolo freską nutapė Dž. Rosis (Lugano ežero pakrantės). Pagal architektų brėžinius marmurą ruošė kasyklose prie Krokuvos dirbęs M. Poma (Bruzino Arsicijus).

PLAČIAU APIE PAŽAISLIO BAŽNYČIĄ IR VIENUOLYNĄ

Pažaislis
bottom of page