top of page

INTELVIS

Intelvio slėnis. Kitoje ežero pusėje matosi Valsolda

Martyno Ambrazo nuotraukos

Laikoma, kad Intelvio slėnis buvo ta vieta, iš kurios išplito tradicija uždarbiauti kuriant meną. Šio slėnio menininkai pradėjo emigruoti nuo VI-VIII a. Neilgai trukus šia „mada” užsikrėtė gretimi Tičino, Komo, o vėliau ir visos dabartinės italakalbės Šveicarijos bei šiaurinės Lombardijos slėniai. Tokią veiklą ypač skatino tai, jog Šventosios Romos imperijos imperatorius (visos šios teritorijos priklausė jam) buvo atleidęs slėnių gyventojus nuo mokesčio už akmenų paruošimą statyboms, o tuo pačiu palengvino sąlygas meno kūrimui.

Tėvai iš kartos į kartą vaikams perduodavo savo įgūdžius, kurie toliau būdavo tobulinami. Buvo praktikuojamos visos įmanomos sritys - nuo akmens gabenimo, skaldymo, iki skulptūrų gaminimo, tapymo ir, galų gale, pastatų statymo. Iš to paties miestelio ar slėnio kilę įvairių sričių specialistai susiburdavo į grupes. Tai leisdavo jiems atlikti statybų užsakymus nuo pradžios iki pabaigos t.y. užsakovui nebereikėdavo rūpintis nei medžiagų tiekimu nei kūrinių išvaizda. Toks šių kraštų menininkų profesionalumas ir įvairiapusiškumas užtikrino pastovius užsakymus visame Europos žemyne (o nuo XVIII a. ir pasaulyje) daugiau nei tūkstantį metų.

Nepaisant to, jog Intelvio slėnį nuo Šveicarijos Tičino kantono skyrė valstybinė siena, gyventojai nesunkiai ją įveikdavo klaidžiais kalnų takais. Tai lėmė, jog kultūriškai visi slėniai buvo artimi vienas kitam, o menininkų šeimos - susigiminiavusios.

Meninį palikimą ir emigracijos fenomeną tiria ir propaguoja specialiai tam tikslui sukurta ir jau daugelį metų veikianti draugija APPACUVI. Jų domėjimosi sritis apima ne tik Intelvio slėnį, bet ir kitus Alpių kalnų slėnių menininkų kraštų kraštus.

LDK žemėse dirbę intelviečiai susiję su Nesvyžiumi, pirmuoju barokiniu miestu pasaulyje, ir Jėzuitų Dievo kūno bažnyčia - antrąja barokine bažnyčia pasaulyje po Romos Il Gesù. Šio miesto ir bažnyčios architektu XVI a. pabaigoje buvo Dž. M. Bernardonis, pagal vieną hipotezę kilęs iš Laino Intelvyje, o XVIII a. vykusios bažnyčios rekonstrukcijos metu interjero dekoracijų projektą sukūrė M. PedetisKazasko d'Intelvio.

bottom of page