LIETUVA - TIČINAS
500 metų bendros istorijos: vietovės, žmonės ir menas
tarp Didžiosios kunigaikštystės ir Šveicarijos
Baltarusijos Respublika
GARDINAS
XVI-XVIII a. antroji LDK sostinė, ilgainiui tapusi faktiniu valstybės centru
1795 m. Gardino žemėlapis ir šiuolaikinio gatvių tinklo fragmentai.
Lugano ežero pakrančių menininkų pėdsakai Gardine
Iki mūsų dienų išlikę pastatai:
Neišlikę pastatai:
A. "Vytauto" parapinė bažnyčia, 1392 m. funduota LDK valdovo. Manoma, kad XVI a. pabaigoje ji buvo rekonstruota Dž. M. Bernardonio (Sorengas), pirmosios barokinės bažnyčios už Italijos ribų (Nesvyžiaus Jėzuitų) architekto. Prie jos perstatymo tuo pat metu dirbo A. Grepis (Kazlanas). Bažnyčia pergyveno Antrąjį Pasaulinį karą, tačiau buvo susprogdinta 1961 m.
B. Sanguškų rūmai. XVIII a. 3 dešimtmetyje prie jų statybų dirbo D. Fontana (Mendrizijus).
C. Sapiegų rūmai. XVII a. pabaigoje rūmai prabangiai perstatyti ir dekoruoti. XVIII a. toliau vyko perstatymai ir rekonstrukcijos.
Sapiegoms dirbo net du iš Mendrizijoto krašto kilę meistrai - apie 1692 m. P. Pertis (Mudžas) ir apie 1742 m. Dž. Fontana (Mendrizijus).
D. Basųjų karmelitų vienuolyno bažnyčia. Spėjama, kad Dž. Fontana (Mendrizijus) projektavo Basųjų karmelitų bažnyčią (1738-1765 m.). Naujausioje literatūroje šios šventovės projektavimo darbai siejami su jo giminaičiu D. Fontana. Dabar vienuolyno pastato likučiuose įsikūrusi alaus darykla.
E. Radvilų rūmai. Perstatymo projektas D. Fontanos (Mendrizijus), 1738-1744. Po Antrojo Pasaulinio karo rūmų ir greta buvusios miesto Rotušės likučiai buvo sunaikinti. Vietoje šių ir kitų aplinkinių pastatų sukurta pagrindinė miesto Sovietskaja aikštė.
F. Dominikonų vienuolynas su bažnyčia. XVII-XVIII a. sandūroje pastatytas kompleksas. Šventovės formos buvo panašios į Varšuvos Šv. Dvasios Paulinų vienuolyno bažnyčios, projektuotos Dž. Pijolos (San Mametė), todėl meno tyrinėtojai šį Gardino objektą irgi jam priskiria.
Gardinas - vienas didžiausių Baltarusijos miestų, turintis apie 300.000 gyventojų. Kultūrine prasme tai svarbiausias vakarų Baltarusijos miestas. Šioje šalies dalyje labiausiai puoselėjama baltarusių kalba ir senasis LDK palikimas, tuo tarpu kai šalies centre ir rytuose jaučiama didelė rusų kalbos įtaka ir sovietinio palikimo aukštinimas. Gardinas turi visoje šalyje didžiausią iš LDK laikų išlikusį senamiestį.
Gardinas visuomet buvo svarbus politinis, ekonominis ir kultūrinis centras, nes išsidėstęs ypač palankioje geografinėje vietoje. Nemunas, viena svarbiausių LDK upių, jungia miestą su šiaurinėmis ir rytinėmis šalies dalimis, o iš vakarų į šiaurės rytus einantis žemės kelias jungia su centrine Europa ir Maskva. LDK sudėtin miestas pateko XIII a. Šalies valdovai - Vytautas Didysis (1392-1430), o vėliau ir Steponas Batoras (1576-1586) - mieste statėsi reprezentacines pilis ir rūmus. Daug valdovų čia mėgdavo lankytis dar ir dėl to, jog per miestą ėjo pagrindinis kelias, vedęs iš svarbiausių Lenkijos miestų - Varšuvos ir Krokuvos - į LDK sostinę Vilnių. Tikras miesto klestėjimas prasidėjo 1673 m. ir truko per visą XVIII a., nes tame laikotarpyje Gardinas buvo tapęs faktine šalies sostine - čia vykdavo kas trečias Lenkijos-Lietuvos Seimas (du kiti - Varšuvoje). Toks miesto politinio statuso iškilimas lėmė gausias rūmų ir bažnyčių statybas. XIX-XX a. rusams okupavus Baltarusijos žemes, didelė Lugano ežero pakrančių menininkų palikimo dalis buvo sunaikinta.
Stiuko lipdiniai Bernardinų bažnyčios Loreto Dievo Motinos koplyčioje
1. BERNARDINŲ ŠV. KRYŽIAUS ATRADIMO BAŽNYČIA.
Stiuko skulptūros (Loreto koplyčioje), manoma, sukurtos Vilniuje (Antakalnyje) gyvenusio, šeimą sukūrusio ir dirbusio Dž. P. Perčio (Mudžas), kurio nors iš jo giminaičių ar mokinių (XVII a. paskutinis dešimtmetis).
Yra žinoma, kad po 1753 m. vykusių gaisrų miesto atstatyme dalyvavo daugybė architektų. Tarp jų buvo A. Paraka (Kastelo Valsolda). Neaišku kokius tiksliai darbus jis čia atliko. Jam priskiriami du viršutiniai Bernardinų bažnyčios bokšto aukštai. Sutariama, kad šis sparčiai smailėjantis ir judrių formų antstatas yra būdingas šio architekto braižui.
Bernardinų bažnyčia
Martyno Ambrazo nuotraukos
Senoji Gardino pilis
Martyno Ambrazo nuotraukos
2. GARDINO PILIS.
Stepono Batoro laikais, XVI a. 8-9 dešimtmečiuose, vyko senosios Gardino pilies perstatymai, į kuriuos buvo įtrauktas A. Grepis (Kazlanas). Yra žinoma, kad jis buvo atsakingas už visą mūrijimo procesą: nuo kalkių gavybos ir plytų gamybos iki pat mūrijimo ir tinkavimo. Jis galėjo atlikti ir tam tikrus projektavimo darbus. Šis meistras buvo įsitvirtinęs Gardine: mieste ir apylinkėse turėjo žemės ir kitokio nejudamo turto. Šiuo metu (2020 m.) Gardino pilis yra perstatinėjama. Galų gale ji turėtų įgyti tokį vaizdą, koks buvo po būtent šios, XVI a. pabaigoje, įvykdytos rekonstrukcijos.
Unitų Dievo Motinos Gimimo cerkvė ir vienuolyno pastatai
Martyno Ambrazo nuotraukos
3. BAZILIJONIŲ VIENUOLYNAS IR UNITŲ DIEVO MOTINOS GIMIMO CERKVĖ.
Suprojektuoti ir pastatyti D. Fontanos (Mendrizijus) 1719-1751 m. Ši cerkvė centriško tūrio, lotyniško kryžiaus plano su kupolu ir dviem bokštais abipus jo. Architektūrinės formos griežtos ir monumentalios. Santūrus fasadas suskirstytas į piliastrus ir apjuostas antablementu. Cerkvės architektūros stilistiką paveikė nuosaikių formų „klasicistinė“, monumentali baroko srovė, kurios plitimui impulsą suteikė Lenkijos Karalystėje dirbęs olandų architektas Tylmanas van Gamerenas (1632–1706), suprojektavęs centriško tūrio, graikiško kryžiaus plano su kupolu bernardinų (Šv. Antano Paduviečio) ir sakramenčių (Šv. Kazimiero) bažnyčias Varšuvoje. Jo kūrybai įtakos turėjo architektūros teoretikų Andrea Palladio ir Vincenzo Scamozzi veikalai, Šiaurės Italijos, Prancūzijos bei Olandijos baroko architektūra. Monumentali Tylmano van Gamereno estetika turėjo nemažai atspindžių pereinamuoju į vėlyvąjį baroką laikotarpiu. Šia stilistika sekė daugelis šio laikotarpio ATR architektų.
Jėzuitų bažnyčios ir Sovietskaja aikštės vaizdai
Martyno Ambrazo nuotraukos
4. JĖZUITŲ BAŽNYČIA.
Stiuko lipdinius bažnyčios presbiterijoje, kaip manoma, sukūrė "vilnietis" Dž. P. Pertis (Mudžas). Šiandien didelė jų dalis užgožta XVIII a. pastatyto altoriaus. Šalia bažnyčios esančioje Jėzuitų kolegijoje "gardinietis" D. Fontana (Mendrizijus) 1726 m. pradėjo statyti refektoriumo pamatus, bet darbų nebaigė. Jėzuitų bažnyčia yra grakščių Vilniaus baroko formų. Prieš ją esančioje Sovietskaja aikštėje anksčiau buvo Rotušė, Radvilų rūmai ir kiti miesto centrinės dalies pastatai.
R. Kamuntavičiaus nuotraukos
Stiuko lipdiniai presbiterijoje
