Juodosios Rusios regiono gyvenvietė, nuo XVI a. priklausiusi Sapiegoms. Čia buvo įsikūręs Kartūzų vienuolynas. Jis atrodė kaip nedidelis mūrinis miestas su bažnyčia, gyvenamaisiais namais ir tvora. Savo architektūriniu sprendimu ir investicijomis, XVII-XVIII a. tai buvo vienas iš kelių prabangiausių LDK vienuolynų.

​

Vienuolyno fundatoriumi buvo Kazimieras Leonas Sapiega (1609-1656). Kompleksas pastatytas 1648-1686 m. laikotarpyje. Architektas nėra žinomas, tačiau pagal braižą ir užuominas šaltiniuose meno tyrinėtojai (pirmiausiai D. Piramidowicz) linkę manyti, kad tai buvo T. Pončinas (Luganas-Džentilinas). Nors jis gyveno Lenkijoje ir jokie jo projektai LDK žemėse nėra žinomi, tačiau K.L. Sapiega turėjo pakankamai resursų ir ryšių, kad sugebėtų atsivežti architektą į Berezą.

​

Tiesa, populiarioje ir istorinėje literatūroje galima rasti, kad architektas buvo Džovanis Batista Džislenis (1600-1672), kilęs iš Romos. Jis dirbo prie įvairių architektūros ir dekoro projektų Lenkijoje ir Lietuvoje 4-7 dešimtmečiuose. Vis dėl to, jo darbas Berezoje, tėra tik dar viena hipotezė.

​

Šiandiena kompleksas yra apgriuvęs. Tiesa, vyksta restauravimo darbai, kurie teikia vilties ateičiai.