top of page
Pietinė Šveicarija (Tičinas) – Madžorės ežero pakrantės

ASKONA ir LOKARNAS

Ascona, Locarno

Vieno garsiausių XX a. pirmosios pusės lietuvių dailininko gyvenamoji vieta

Lokarnas

Martyno Ambrazo nuotraukos

Su Lokarnu susijęs vientelis Tičine gyvenęs lietuvių menininkas - Petras Kalpokas (1880-1945). Tai vienas žinomiausių XX a. pirmosios pusės lietuvių tapytojų. Išgarsėjo peizažais, turinčiais impresionizmo ir realizmo bruožų bei portretais, kuriuose taikliai vaizduojamos žmonių nuotaikos. Sukūrė plakatų, atvirukų, karikatūrų, iliustravo knygas, bei tapė freskų. Turbūt geriausiai žinomas jo darbas - kartu su sūnumi išdekoruota Kauno centrinio pašto salė lietuviškų pašto ženklų atvaizdais.

​

Nuo 15 iki 40 metų amžiaus daug keliavo. Pradžioje tapybos mokėsi Mintaujoje (Jelgava, dab. Latvija) ir Odesoje (dab. Ukraina). 1904-1909 m., gavęs mecenato paramą, studijavo Miunchene. Vėliau visą dešimtmetį praleido keliaudamas, tapydamas ir dirbdamas įvairiose Europos šalyse. Galų gale, 1920 m. P. Kalpokas visam laikui grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Kaune (Žemaičių g. 74). 1922-1940 metais buvo Kauno meno mokyklos dėstytojas, išugdęs daug žinomų Lietuvos dailininkų.

​

Vis dar būdamas studentu Miunchene, 1909 m. P. Kalpokas nusipirko nedidelį 3 arų sklypą Solduno miestelyje prie Madžorės ežero (Lago Maggiore). Nuo 1928 m. ši gyvenvietė - Lokarno miesto dalis. Greta - nedidelis Askonos miestelis, kuris dėl savo švelnaus klimato, nebrangaus pragyvenimo lygio, vietinių gyventojų tolerancijos tapo intelektualų, menininkų pamėgta vieta. Čia nuo XIX a. pabaigos buvo kuriamos utopijos ir išbandomi nauji gyvenimo būdai, čia plėtojosi anarchijos, teosofijos, gyvenimo reformavimo idėjos. Pagrindine traukos vieta buvo magnetinėmis anomalijomis garsėjantis „Teisybės kalnas” (Monte Verità), kuriame veikė miestietiško, industrializuoto gyvenimo būdo alternatyva - panaši į pasaulietišką vienuolyną. P. Kalpokas niekuomet nemanė visam laikui pasilikti šioje gražioje ir egzotiškoje vietoje. Tai tebuvo vienas iš jo gyvenimo tarpsnių, skirtas keliavimui ir ieškojimams. Atvykęs čia su vengrų kilmės žmona, didžiąją dalį laiko praleido ne tapydamas bet prižiūrėdamas sūnų Rimtą (g. 1908 m.) ir savo rankomis statydamas namuką iš akmenų. Čia augo gražūs figų medžiai ir vynuogės, aukščiau, kalnų pašlaitėje - didžiųjų riešutų medžiai, slėnyje tekėjo srauni upė. Gyveno kukliai - maitindamiesi „vaisiais, grūdais ir daržovėmis“. 1911 m. visi išvyko į žmonos gimtinę Vengriją, o po metų - į Latviją. Dar kartą į Solduną P. Kalpokas atvyko 1914 m. ir gyveno vos apie metus. Per audrą sugriuvus paties statytam namukui, 1915 m. dailininkas išsikraustė į Italiją, kur keletą metų praleido Genujos apylinkėse, o po to - Romoje (iki 1920 m.).

Nuotraukoje: pirmame plane Solduno miestelis, artimiausias kalnas tolumoje - Monte Verità. Nuo jo į kairę matosi Madžorės ežero dalis. Tokie maždaug vaizdai turėjo džiuginti P. Kalpoko akis gyvenimo Tičine laikais. R. Kamuntavičiaus nuotrauka.

​

Sekančiose nuotraukose Petro Kalpoko sūnaus Rimto vaikystės nuotraukos padarytos Soldune. Originalai saugomi Lietuvos Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Petro Kalpoko darbai, susiję su pietine Šveicarija

​

Lietuvoje yra žinomi tik trys tiesiogiai su Tičinu susiję P. Kalpoko kūriniai (du etiudai ir paveikslas).

Žinomiausias iš jų yra „Pietinės Šveicarijos vaizdelis” (apačioje), sukurtas 1915 m., saugomas Kauno K. Čiurlionio dailės muziejuje. Šis paveikslas įvairiuose kataloguose ir P. Kalpokui skirtose knygose vadinamas ir kitais pavadinimais: „Alpėse,” „Pietinės Šveicarijos vaizdas,” „Šveicarijos peizažas.”

​

Petras Kalpokas. Pietinės Šveicarijos vaizdas. 1915 m. Drobė, aliejus. 52 x 66 cm. Inv. Nr. ČDM Mt 536. Fotografas: A. Baltėnas.

Du P. Kalpoko etiudai yra saugomi Lietuvos dailės muziejuje: „Šveicarijos kalnai vasarą” (apie 1914) ir „Askona (Lago Madžorė) sniege” (apie 1915-1917), kiti šio kūrinio pavadinimai: „Šveicarijos miestelis žiemą” ir „Italija. Askonos gatvė žiemą.”

bottom of page